Revoliucija Rusijos pasienyje
Rusijos Vyriausybės ekspertams teko pripažinti: Rusijos muitinės darbas pagrįstas 100 metų senumo principais. Galiausiai, šalies ekonomikos kraujotakos sistemoje susiformavo didžiulis trombas.
„Žaliųjų“ partija
Rusijos muitinė –nerami vieta. Iš vienos pasienio pertvaros pusės stovi milijonai piktų verslininkų, norinčių kuo greičiau ir pigiau pravežti savo krovinį, iš kitos pusės – 60 tūkst. muitininkų, kurie privalo vykdyti muitų surinkimo planą. Jų interesai – priešingi, todėl ne veltui verslininkai „už akių“ vadina muitininkus „žaliaisiais“ (pagal uniformos spalvą).
Muitininkai iš visų jėgų stengiasi, tačiau fiziškai negali patikrinti kiekvieno kertančio sieną konteinerio, maišo ar dėžės. Pavyzdžiui, Pskovo muitinis mazgas aptarnauja krovinius Rusijos pasienyje su Estija ir Latvija. Statistikos duomenimis, nuo 2012 m. pradžios Pskovo muitinę kirto 220 tūkst. vagonų ir 395 tūkst. vilkikų, o šiame punkte iš viso dirba tik 1000 muitinės pareigūnų.
Vežėjai rūpinasi savo interesais. Prekės juda per sieną taip lėtai tarsi arklių traukiamos. Tarptautinis bankas nustatė, jog kroviniui kirsti Rusijos sieną vidutiniškai reikia 36 parų. Tiek laiko užtrunka krovinio pervežimas nuo pat pradžios iki galo įskaitant visų dokumentų rengimą. Nuo biurokratijos nukenčia ir importas, ir eksportas (išskyrus žaliavų eksportą). Žinoma, tie, kurie veža panašius krovinius, sugeba susitvarkyti kiek greičiau.
Importui į Rusiją įforminti reikia 10 skirtingų dokumentų, eksportui – 8. Be to muitinė reikalauja pateikti sutarčių kopijas, techninę dokumentaciją, patvirtintą tiekėjo kainų sąrašą, smulkų krovinio aprašymą ir pan. Popierizmas vilkina pervežimus ir kelia jų kainas: standartinio 20-ies pėdų konteinerio pervežimas per Rusijos sieną yra vienas iš brangiausių pasaulyje – 1,8 tūkst JAV dolerių neįskaitant muitų! Tokią sumą sudaro dokumentų rengimas, prekių prastovos sandėlyje ir įforminimo rinkliavos.
Palyginimui, Vokietijoje ta pati procedūra užtrunka 7 paras, užtenka tik 4 dokumentų, konteinerio pervežimo išlaidos dvigubai mažesnės (900 JAV dolerių). Prancūzijoje prekės įforminamos per 2 dienas, muitinei pateikiami 2 dokumentai. Pirmauja Singapūras, kuriame galima susitvarkyti per 1 dieną. Ilgiau negu Rusijoje prekės juda Botsvanoje (48 dienų eksportui įforminti), Konge (50 dienų) ir Afganistane (74 dienos).
Antrasis ešelonas
Kai ant kortos pastatytos milžiniškos muitų ir akcizų sumos, verslininkams sudėtinga atsispirti pagundai sukčiauti. Skaičiuokite patys: jei dirbti sąžiningai, prie prekių sumos reikės dar pridėti 18 proc. PVM, muitą ir akcizą. Kai kurioms prekėms muitas siekia 15-30 proc. Rekordininkas – spiritas, kuris apmokestinamas 100 proc. muito mokesčiu ir dar 18 proc. PVM.
Jeigu šioje sistemoje randi spragą – gauni nemažai naudos. Triukai visiems žinomi: sumažinti krovinio svorį arba kainą, dideliu tarifu apmuitinamą krovinį vežti kaip kitą. Akivaizdu, jog šalies mastu tokie fokusai neįmanomi be pačios muitinės pagalbos. Galima tik spėlioti, kokios sumos nuteka per tokias spragas kiekvienais metais. Ekspertų duomenimis, nuostoliai nuo „pilkų“ muitinių schemų kasmet siekia 4-5 mlrd. rublių.
Pačios problematiškaiusios Rusijos muitinės – Šiaurės vakarų ir Vladivostoko muitinės valdybos. Kiekvienais metais dešimtys čia dirbančių muitinės pareigūnų sėda į kaltinamųjų suolą. 2010 m. skandalingai buvo atlesta Peterburgo muitinės vadovybė ir uždaryti didžiausi Vyborgo ir Piskariovkos muitinės postai. O viskas prasidėjo nuo to, kai Vyborge buvo sulaikyti 22 pilni kontrabandos iš Kinijos vilkikai. Patikrinimo metu paaiškėjo, jog prekių vertė smarkiai sumažinta, o realus svoris dvigubai didesnis už nurodytą dokumentuose.
Kam tai naudinga?
Kol „žalieji“ neduoda ramybės sąžiningiems piliečiams, nelegalios prekės sėkmingai juda per muitinės postus. Sukčiavimo schemos klesti ir yra žinomos visiems, įskaitant pirmuosius šalies asmenis.
2012 m. gegužės 15 d. vykusiame vyriausybės posėdyje prezidentas V. Putinas pareikalavo likviduoti valstybinę įmonę „FGUP Rostek“. 90-ųjų pradžioje ji buvo įsteigta kaip pasienio postų ir punktų statybos įmonė. Žingsnis po žingsnio „Rostek“ nukonkuravo savo varžovus ir tapo didžiausia Rusijos muitinę aptarnaujanti struktūra. Tarpininkavimas įforminant dokumentus, prekių sandėliavimas atnešdavo milijardinį pelną kasmet. Visoje Rusioje atsidarė nauji sandėliai ir kartu su jais – nauji muitinės punktai. Iš esmės muitinė pradėjo aptarnauti savo komercinį tarpininką, o ne atvirkščiai.
Galiausiai, situacija Rusijos muitinėje apsivertė aukštyn kojomis – sąžiningieji moka dvigubai, nelegalių schemų organizatoriai – klesti. 2012 m. gegužę vyriausybė pažadėjo padaryti muitinės perversmą. Pagal patvirtinta V. Putino planą po 8 metų muitinėje turi įvykti drastiški pasikeitimai: vidutinis prekių judėjimo greitis bus sutrumpintas iki 7 dienų, konteinerio pervežimo kaina sumažės dvigubai, bus reikalaujama pateikti ne 10, o tik 4 dokumentus. Tik ar pavyks planas šį kartą? Pastarąjį dešimtmetį Rusijos muitinės vadovybė, taisyklės, įstatymai nuolat keičiasi. Liko visai nedaug: padaryti taip, kad muitinė pradėtų tarnauti žmonių patogumui, o ne pati sau.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.