A. Kondrusevičius: „Ekonominių sankcijų Baltarusijai ir kitoms šalims pasekmės Lietuvai“
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius pristatė pranešimą „Ekonominių sankcijų Baltarusijai ir kitoms šalims pasekmės Lietuvai.“ Skubantiems pateikiame trumpesnę „mini“ pranešimo versiją – esminius jo aspektus:
• Suformuota bendra pozicija prieš kovo 23 d. vykusį sankcijų taikymo Baltarusijai svarstymą Briuselyje.
• Briuselio verdiktas Baltarusijai buvo švelnus – sankcijos pritaikytos 29 įmonėms ir atskiriems asmenims.
• Bendras požiūris dėl sankcijų politikos Baltarusijai nesugriovė užmegztų ekonominių santykių, nesustabdė tranzito.
• Gautas Baltarusijos transporto inspekcijos pranešimas apie sugriežtintą mūsų šalies ir kitų užsienio valstybių vežėjų patikrą
• Lietuvai kyla grėsmė grėsmę prarasti iki 40 % visų per uostą gabenamų krovinių.
• Krovinių gabenamų geležinkeliu netekimas galėtų lemti iki 1,6 mlrd. litų nuostolius.
• Gali būti smūgis logistikos centrams dėl nepakankamo krovinių srauto. Nuostoliai transporto – logistikos sistemai galėtų siekti daugiau kaip 2,5 mlrd. litų.
• Europos Sąjungos transporto politikoje iki šiol nėra bendros politikos nukreiptos santykiams.
Visas pranešimas
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento ir asociacijos „Linava“ prezidento Algimanto Kondrusevičiaus pranešimas:
Ekonominių sankcijų Baltarusijai ir kitoms šalims pasekmės Lietuvai
Pilietinės visuomenės ir valdžios institucijų sąvaeika nacionaliniame ir ES lygyje
Visuomeniniai bei politiniai procesai prasidėję Eurpos Sąjungoje siekiant paspartinti demokratinių procesų raidą Baltarusijoje įgavo didelį pagreitį, buvo priimti gana skubūs sprendimai dėl politinių bei ekonominių sankcijų taikymo kaimyninei šaliai. Garsiai ir grėsmingai argumentavo abi pusės, tačiau kas gi iš tiesų įvyko? Ar tikrai šioje situacijoje bus pasiekti tie tikslai, kurių siekiant, nuspręsta imtis sankcijų ir kokią realią įtaką turės šie sprendimai Baltarusijos demokratijos stiprinimui bei šalių ekonominiams santykiams?
Neapgalvotų ar itin žalingų šalių ekonomikoms žingsnių nebuvo žengta. Iš tiesų, glaudaus mūsų atstovų dialogo su Užsienio reikalų ministerija ir kitomis Lietuvos institucijomis dėka, pavyko suformuoti bendrą poziciją prieš kovo 23 d. vykusį sankcijų taikymo Baltarusijai svarstymą Briuselyje. Lietuvos diplomatai atsakingiems Europs institucijų pareigūnams pateikė mūsų – verslininkų argumentus ir išvadas ką galėtų lemti tokių sankcijų įvedimas.
Galutinis Briuselio verdiktas sankcijų klausimu Baltarusijai sakyčiau buvo švelnus ir greičiau siekiantis atkreipti dėmesį į šalies vidaus politinius procesus.
Nesiimu kaip nors vertinti šio politinio žingsnio, tiesiog konstatuoju, jog Europos mastu pasiektas bendras požiūris dėl sankcijų politikos Baltarusijos atžvilgiu iš esmės nesugriovė užmegztų ekonominių santykių, nesustabdė tranzito, nors diplomatiniai santykiai nukentėjo. Politines paekmes galėsime įvertinti tik praėjus laikui.
Kyla klausimas kokią naują praktiką santykiuose su kaimynine valstybe įgijome po šių nemalonių abiems pusėms sankcijų ir ką turime suvokti toliau bendradarbiaudami su Baltarusija? Iki šiol buvo pabrėžiama tik maža detalė – sankcijų ekonominė žala nebuvo didelė, gyvenimas nesustojo, dirbame toliau. Tačiau ar tik ekonominis žalos įvertinimas šiuo atveju turi būti mums svarbus?
Ar galime ieškoti vien tiesioginio ryšio – jeigu žala didelė, tai nuo sankcijų reikėtų susilaikyti, o jeigu nedidelė, tai sankcijos galėtų būti taikomos? Kur prasideda ir kur baigiasi sankcijų tikslingumo kriterijai? Kol kas klausimas lieka atviras.
Sakyčiau, kad bandymai susieti sankcijų Baltarusijai taikymo tikslingumą su galima ekonomine žala Lietuvai ar Europos Sąjungai nukreipia dėmesį nuo problemos esmės ir galimo jos sprendimo.
Nereikėtų pamiršti, kad ekonominės ir politinės sankcijos Baltarusiją vienareikšmiškai stumia tolyn nuo Europos ir verčia atsigręžti į Rusiją ir jos partneres. Pagaliau ekonominio ir politinio bendradarbiavimo ši šalis ieško besivystančiose ekonomikos milžinėse – Kinijoje, Indijoje. Baltarusijos ekonomika šiuo metu remiasi ryšiais su aukščiau minėtomis šalimis, bet ne Europos Sąjunga. Jei žvelgsime į politinę aplinką – minėtos valstybės politinių pretenzijų Baltarusijai nekelia. Nutrūkusius su Europa ekonominius ryšius Baltarusija galėtų nesunkiai perorientuoti į jau esamus partnerius. Nereikėtų pamiršti ir to, kad Baltarusija turi nemažų įsipareigojimų prieš tuos partnerius – ji yra Rytų muitų sąjungos narė ir iš esmės įgyvendina bendros trijų šalių – Rusijos, Kazachstano bei Baltarusijos bendrąją muitų ir ekonominių susitarimų politiką.
Žvelgiant per šią prizmę, Lietuvos vežėjų, transportininkų bei eksportuotojų interesai tampa itin jautrūs.
Pateiksiu mažą pavyzdį: jau kiek vėliau po aptartų politinių įvykių Minske ir Briuselyje gavome Baltarusijos transporto inspekcijos pranešimą apie sugriežtintą mūsų šalies ir kitų užsienio valstybių vežėjų patikrą, kuri susijusi su nuodugnesniu trečiųjų šalių leidimų tikrinimu. Problema susijusi su Rusija ir mūsų derybomis dėl gabenimų rūšies traktavimo, tačiau ji mus pasitiko pasienyje su Baltarusija. Mes esame Eurpos Sąjungos rytinė siena – prekybos ir tranzito vartai į Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną. Tuo tarpu Baltarusija – kitos didelės ekonominės erdvės Vakarinė siena.
Likimas ir mūsų istorija lėmė tai, kad aptarnaujame Lietuvos-Baltarusijos sieną kertančius tranzitinius NVS šalių krovinių bei keleivių srautus ir jei prakalbome apie mūsų šalies transporto sistemos interesus, negalime nepastebėti tokių faktų, jog vien praėjusiais metais Klaipėdos uoste buvo perkrauta 11,4 mln. tonų Baltarusijos krovinių. Vertinant šios šalies krovinių, perkraunamų Klaipėdos uoste augimo tendenciją, šiemet krovos apimtys gali išaugti iki 12,5 mln. t.
Tolimesnis santykių prarajos gilinimas kelia grėsmę prarasti iki 40 % visų per uostą gabenamų krovinių, kadangi šie krovinių srautai nesunkiai gali būti nukreipti Rusijos ir Ukrainos uostų link.
Su uosto veikla yra glaudžiai susijęs geležinkelių transportas, automobilių vežimai, statybos, inžinerinių bei kitų įmonių veikla.
Nepamirškime, jog Lietuva ir Baltarusija yra tranzito šalys. Apie 65 % visos mūsų gabenamų krovinių apyvartos geležinkeliu vyksta per Baltarusijos teritoriją. Šių krovinių netekimas potencialiai galėtų lemti iki 1,6 mlrd. litų nuostolius, galimai iškiltų pavojus ir valstybinės reikšmės projektams “Rail Baltica”, “Vikingas” ir “Saulė”.
Gal ir logistikos centrai patirtų smarkų ekonominį smūgį, nes nebūtų užtikrinamas pakankamas krovinių srautas. Įvairūs ES krovinių judėjimo per Baltarusijos sieną apribojimai sąlygotų situaciją, kuomet mūsų vežėjai prarastų daugiau kaip pusę krovinių. Dalis vežėjų, tikėtina, prisitaikytų krovinius transportuodami per Latvijos – Rusijos sieną, tačiau tai reikštų eiles pasienyje, prastovas, nuostolius. Mūsų analitikų skaičiavimais, bendri nuostoliai transporto – logistikos sistemai galėtų siekti daugiau kaip 2,5 mlrd. litų.
Daug tai ar mažai nesiimu spręsti, tiesiog turime įvertinti objektyvias geografines ir ekonomines sąlygas, kuriose dirbame. Jei Lietuva yra vartai Rytų Muitų Sąjungai į Skadinaviją, Vakarų Europą ir Kaliningradą, tai Baltarusija yra vartai į Rytus. Abi šalys turi nepaprastą reikšmę viena kitai ir iki šiol jų bendradarbiavimas davė labai gerus vaisius. Bendri transporto ir logistikos projektai, įrangos eksportas ir importas padėjo pakilti šalių ekonomikoms, susiformuoti paslaugų sektoriams.
Kalbant apie ateitį nepamirškime vienos aplinkybės. Norint, kad europietiškos ateities vizija pasklistų plačiau į Rytus, turime atsiverti patys, daugiau vystyti bendradarbiavimo programų. Atrodytų Europa dirba Rytų partnerystės programos rėmuose, turėta aiški vizija. Europos Sąjungos ministrai gana nuosekliai ir pamatuotai elgėsi pritaikydami sankcijas Baltarusijai, o pati Europos Sąjunga pasirodė esanti solidari. Toks politinis vieningumas suteikia vilties, kad ir ekonominiais klausimais, kur Europos šalys dažnai yra viena kitai konkurentės, bus pasiekta tokių pat koordinuotų veiksmų. Bendroji Europos ekonomikos politika šiandien yra greičiau siekis nei realybė, nes dirbant intesyvioje konkurencinėje aplinkoje, matome labai fragmentuotą vaizdą. Vieno ar kito Europos Sąjungos regiono šalys dirba skirtingomis sąlygomis, kalbame apie skirtingų greičių Europą, tačiau mažai kas daroma, kad būtų suteiktos panašios galimybės konkuruoti ar efektyviau dirbti strateginėse rinkose. Vienas tokių pavyzdžių turbūt yra ir santykiai su mūsų Rytų kaimynais, kuriuose ekonominės politikos prasme dirbame nekoordinuotai. Noriu paliesti ir bendros Europos Sąjungos transporto politikos temą. Iki šiol nėra bendros politikos postulatų nukreiptų santykiams su Rytų kaimynais, nors turime atlikę didelį darbą vidaus rinkoje vienodinant standartus ir darbo sąlygas.
Mano manymu, būtina išsaugoti vienybę ir šioje srityje, kad Rytų pasienio šalių, tokių kaip Lietuva, Latvija, Estija ar Lenkija veiksmai būtų darnūs, o Briuselyje kiltų pačios racionaliausios politinės ir ekonominės iniciatyvos.
Ryšių su Baltarusija ribojimui racionali alternatyva yra ekonominių, kultūrinių bei socialinių ryšių plėtra, kuri iš tiesų skatina demokratijos procesus šioje šalyje. Lietuva, turinti istoriškai gerus ryšius su Baltarusija gali tapti pagrindiniu santykių formavimo tiltu tarp jos ir Europos.
Nauji projektai, glaudesni verslo ir gyventojų ryšiai su Baltarusija iš tiesų yra perspektyvi kryptis, kuri atitinka ilgalaikius Europos Sąjungos ekonominius bei politinius interesus.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.