Vairuotojai labiau sukčiauja

Krizė pagausino automobilių savininkų, siekiančių pasipelnyti iš privalomojo ir kasko draudimo, gretas. Tačiau draudikai irgi nesnaudžia – jie dar akyliau tikrina kiekvieną atvejį. Daugelis draudimo bendrovių fiksuoja bandymų sukčiauti ir išaiškintų sukčiavimo atvejų rekordus. Kitaip sakant, nors sunkmečiu nesąžiningų gyventojų padaugėjo, sukčių demaskuojama irgi daugiau.

Pasak „Lietuvos draudimo“ atstovės spaudai Ernestos Dapkienės, bendrovės specialistai pernai išaiškino 272 tokius atvejus. Tai yra beveik 75% daugiau nei 2008 metais, kai buvo išaiškinti 157 bandymai sukčiauti.

Dažniausiai automobilių savininkai bandė inscenizuoti automobilių vagystes ir klastoti avarijų aplinkybes. Mažesniąją dalį apgavysčių sudarė bandymai apdrausti automobilį jau padarius avariją.

Iš viso aferistai, tarp jų ir būsto draudimo bei kitose srityse, iš „Lietuvos draudimo“ pernai siekė neteisėtai gauti 6,1 milijono litų. 2008 metais – 3,5 milijono litų.
Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ žalų departamento vadovė Inga Pyragytė sakė, kad pernai 100 procentų išaugo bandymų skaičius sukčiauti neturint transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo.

Taip pat labai padaugėjo klientų, siekiančių nesąžiningu būdu gauti didesnę draudimo išmoką nei priklauso. Draudimo priežiūros komisijos narys Darius Andriukaitis sako, jog per krizę pradėję skrupulingiau skaičiuoti pinigus vairuotojai ir draudėjai dažniau ginčijasi tarpusavyje. Draudimo priežiūros komisijai 2009 metais arbitru teko būt 285 kartus, o užpernai –190 kartų.

Nori kelių išmokų

Draudikai išskiria kelias populiariausias sukčiavimo rūšis. Tai – informacijos klastojimas deklaracijoje siekiant gauti didesnę draudimo išmoką. Vairuotojai nurodo didesnius nuostolius nei realiai patyrė eismo įvykio metu.

Taip pat automobilių savininkai gana dažnai už tą patį automobilio apgadinimą mėgina kelis kartus gauti draudimo išmoką. Pirmą kartą patekę į avariją ir gavę draudimo išmoką grynaisiais, jie automobilio neremontuoja. Įvykus pakartotinei avarijai, draudikams nurodo ne tik per ją atsiradusius automobilio pažeidimus, bet ir priskiria ankstesnius. Tokiu būdu apgauti draudikus mėgina tiek apsidraudusieji civilinės atsakomybės, tiek kasko draudimais.

Dar viena sukčiaujančių automobilių savininkų kategorija – neturintieji vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo. Dalis vairuotojų sunkmečiu bando sutaupyti ir važinėja neturėdami draudimo. Sukėlę avarijas, jie bando apsidrausti, nes neturi lėšų atlyginti nuostoliams.Tokiais atvejais draudimo neturintys avarijų kaltininkai kito automobilio vairuotojo prašo iškart nepildyti įvykio deklaracijos, palūkėti. Kad pastarajam nesukeltų įtarimų, kaip užstatą siūlo palikti automobilio ar asmens dokumentus.

Kitas gana paplitęs sukčiavimo būdas – avarijų inscenizavimas. Paprastai apdraudžiamas pigus automobilis ir surežisuojamas įvykis su kitu, brangiu automobiliu. Pastarasis dažnai būna sunkiai parduodamas. Todėl siekiama gauti draudimo išmoką.

Draudimo bendrovės, kad sukčiai netuštintų jų kišenių, bendradarbiauja tarpusavyje, dalijasi informacija. Didesniuose miestuose draudikai turi galimybę gauti vaizdo įrašus iš eismo įvykio vietos.

Jei nustatoma, kad vairuotojas sukčiavo, draudikai informaciją apie tokį klientą perduoda policijai.