Kelių chuliganams – popierinės baudos

 

„Lietuvos žiniose” rašoma, jog  norint išvengti baudų mokėjimo, reikia tik niekur legaliai nedirbti, negauti oficialaus atlyginimo ir neturėti savo vardu jokio turto. Tada nei policija, nei teismai, nei antstoliai negalės išreikalauti nė cento. Blogiausia, kas gali nutikti piktybiškiems skolininkams, – viešieji darbai arba trumpa „reabilitacija" areštinėje. Tiesa, šis variantas nuostolingas ne jiems, o pačiai valstybei, nes į daboklę uždaryti asmenys išlaikomi už mokesčių mokėtų pinigus.

Pernai už eismo taisyklių pažeidimus policijos pareigūnai surašė automobilininkams apie 0,5 mln. protokolų, o baudų skyrė už beveik 43 mln. litų. Tačiau į valstybės biudžetą nedrausmingi vairuotojai sumokėjo tik 25 mln. litų.

Laiku baudų nesusimokėję vairuotojai patenka į antstolių akiratį. Šie neslepia, kad išieškoti tūkstantines sumas iš KET pažeidėjų nelengva, o kai kuriais atvejais iš viso neįmanoma. Sudėtingiausiais "klientais" antstoliai vadina piktybiškus kelių chuliganus. Tokie turi "užsidirbę" 10 ar daugiau nuobaudų, o vidutinė iš jų išieškomų baudų suma viršija 40 tūkst. litų.

Užsienyje baudų nesusimokėję KET pažeidėjai susiduria su dideliais sunkumais. "Valstybės, griežtai žiūrinčios į baudų nemokančius vairuotojus, taiko vadinamąjį apsunkintos buities principą, dėl kurio skolininkams gerokai apkarsta kasdieniai rūpesčiai. Latvijoje skolų turintys gyventojai negali gauti santuokos liudijimo ar paskolos iš banko. Dar griežtesnes sankcijas taiko Moldovos valdžia. Ji piktybiškiems skolininkams tam tikrą laikotarpį draudžia išvykti iš šalies. Tai išties efektyvu, nors ir drastiška. Lietuvos valdžios atstovai kol kas garsiai nekalba apie panašią praktiką, nors, neabejoju, įteisinus tam tikrus apribojimus baudų surinkimas Lietuvoje tikrai pagerėtų, o valstybės ižde atsirastų papildomų milijonų", – dėstė Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė.