Ar įmanoma sumažinti draudimo kainą?

Idėją kaip tai padaryti siūlo Laimonas Stončius. Anot jo, klausimą, ar įmanoma sumažinti draudimo kainą, supranta visi, tačiau iš tikrųjų jį reikėtų formuluoti kiek kitaip:

1)    Kaip sumažinti žalų skaičių ir jų dydžius?
2)    Kaip išleisti mažiau lėšų draudimui?

Turėdamas tikslią informaciją apie žalas, vežėjas gali pasiskaičiuoti, kiek pinigų jam verta mokėti už draudimą. „Galbūt apskritai verta pirkti mažiau draudimo paslaugų, bet už tai sumokėti „sąžiningą“ kainą ir taip išlaikyti gerus santykius su draudiku. Šiandien dauguma įmonių draudžiasi prisiimdami tikrai per mažas franšizes, tuo sukurdami nereikalingas sąnaudas žaloms reguliuoti ir draudimo antkainius“, – sako idėjos autorius.

Pašnekovas pateikia konkretų pavyzdį: tarkime, vežėjas turi du draudimo pasiūlymus: A. franšizė – 2000 Lt, įmoka – 200 000 Lt ir B. franšizė – 6000 Lt, įmoka – 120 000 Lt. Kurį variantą rinktis vežėjui? Norėdami padaryti teisingą sprendimą, turime žinoti, kiek žalų iki franšizės reikės apmokėti patiems (tam ir reikalinga minėtoji žalų istorija). Variantas A: tokių žalų suma sudaro 70000 Lt, prie jų pridedame 200 000 Lt įmoką, bendra sąnaudų suma gaunasi 270 000 Lt. Variantas B: žalos – 110 000 Lt, plius įmoka – 120 000 Lt, bendra suma – 230 000 Lt. Matome, kad variantas B yra 40 000 Lt pigesnis už variantą A. Reikia dar atsižvelgti į tai, kad pasirinkus B variantą, sumažėtų draudikui pranešamų žalų skaičius, o tai sumažina žalų reguliavimo sąnaudas (pažymos, fotonuotraukos, sąmatų derinimas, įvykio aplinkybių aiškinimasis, apskaita ir t.t) ir draudikui, ir vežėjui. Draudikai minėtas sąnaudas vienai žalai įvertina mažiausiai 300 Lt. Kai kurie šią sumą įtraukia net į žalų ataskaitas.

Taigi vienas būdas sutaupyti – tikslingai mažinti draudimo apimtis. Tam reikalinga žalų istorija, kurios vežėjai dažniausiai nefiksuoja arba tai daro netiksliai. Žalų registravimas nėra paprastas procesas – reikia tinkamai suvesti sąskaitas, turto nurašymus, apskaityti regresus ir pan. Neturint patogios sistemos, tai tampa neįveikiama užduotimi. Daugelis vežėjų žalomis laiko tik tai,  ką apmoka draudimas, tačiau neskaičiuoja, kiek per metus išleidžia pinigų žaloms anuliuoti, kurių draudimas neapmoka (pavyzdžiui, jei franšizė 2000 Lt, tai mažesne suma įvertintos žalos vežėjui neapmokamos). Neturint duomenų, sunku priimti racionalius prevencinius sprendimus.

Žinoma, galima viso to ir nedaryti. Toliau pirkti draudimus „iš akies“ įvertinant riziką, tačiau esant aršiai konkurencijai tarp vežėjų ir mažam autotransporto verslo pelningumui, labai svarbu sumažinti savo sąnaudas greičiau, nei auga išlaidos.