Ar verta kovoti su muitine?
Gajus stereotipas – su muitine kovoti yra neįmanoma, nes tai beprasmiška ir absoliučiai neefektyvu.
Praktinės konferencijos „Efektyvūs būdai spręsti probleminius klausimus vykdant prekių pervežimus per Rusijos Federacijos muitinės postus“ metu buvo įrodinėjama, kad kovoti su Rusijos muitine galima ir reikia. Valdantysis juridinės įmonės „Jurvest“ partneris Roman Obrazcov sako, kad šiuo metu 90% Rusijos Federacijos (RF) muitinės organų vežėjams iškeltų bylų yra nutraukiamos teisme dėl neįrodytos pastarųjų kaltės.
„Aš manau, kad jums ne paslaptis, kad muitinės verslas Rusijos Federacijoje yra labai korumpuotas, o legalios teisinės sistemos dar tik pradeda veikti. Rusija yra ta šalis, kuri lėtai, bet kryptingai eina teisingu keliu. Jeigu prieš 10 metų mes negalėjome aiškiai kalbėti apie tai, kad turime teisę ir galimybę spręsti klausimus teisiniais, legaliais metodais, tai šiandien apie tai kalbame atvirai“, – sako muitinės teisės specialistas.
Problemos dėl nesusikalbėjimo
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos direktorius Rimantas Šidlauskas tvirtina, kad beveik niekas iš vežėjų nežino, kokia yra Rusijos muitinės tarnybų atsakomybė ir pareigos.
„Linavos“ ryšių su Rytų Europos šalimis vyr. specialistės Valerijos Glebovienės manymu, daugelis problemų pasienyje ir apskritai muitinėje atsiranda dėl nevienareikšmiško teisinių normų interpretavimo.
R. Obrazcov pasakoja, kad dažnai vežėjai kalba apie tai, kad jiems nereikalinga jokia teisinė pagalba. Už vežėją viską nusprendžia krovinio gavėjas – moka baudas, derina klausimus su muitine. Vežėjas nepraranda pinigų, todėl ir galvos jam neskauda.
„O jūs žinote, kas dėl to gali atsitikti? Ar žinote, kad iškart atsiduriate juodajame Federalinės muitinės tarnybos sąraše? Pagrindinė problema yra ta, kad muitinė pateikia nutarimą dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn, administracinis pažeidimas keliauja į Federalinės Muitinės Tarnybos (FMT) duomenų bazę“, – sako jis.
Specialisto teigimu, šuo metu egzistuoja neformali nuostata – esant 2-3 administraciniams pažeidimams, informacija apie vežėją keliauja į visus Rusijos muitinės postus, o tai reiškia 100% jo patikrinimą ir laišką į ASMAP dėl leidimų į Rusiją apribojimo. Kol kas tokios normos nėra, tačiau praktika egzistuoja.
Štai pagrindiniai pažeidimai, už kuriuos Rusijos muitinė traukia vežėjus administracinėn atsakomybėn. Kaip jų išvengti?
• Neteisingų duomenų: krovinio vienetų skaičiaus, markiravimo, pavadinimų, prekių svorio ar (ir) apimties pateikimas įvažiuojant (išvažiuojant) į (iš) RF muitinės teritoriją (RF Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 16.1.3 str., sankcija: 50-100 tūkst. rublių su prekių, kurios tapo ATP objektu, konfiskavimu, arba be jo).
„Tai vienas iš pagrindinių straipsnių, pagal kurį iškeliamos administracinės bylos. Muitinė mano, kad vežėjas atsako už svorį, markiravimą, tačiau taip nėra, tai prieštarauja tarptautinės teisės normoms. Tai nėra vežėjo pareiga“, – sako R. Obrazcov.
• Prekių nepateikimas arba praradimas (RF ATPK 16.9.1 str., sankcija: 300-500 tūkst. rublių, su prekių, kurios tapo ATP objektu, konfiskavimu, arba be jo).
• Identifikavimo priemonių sunaikinimas, sugadinimas, ištrynimas, pakeitimas (16.11 str., sankcija: 5-20 tūkst. rublių, su prekių, kurios tapo ATP objektu, konfiskavimu, arba be jo).
• Identifikavimo priemonių sunaikinimas, sugadinimas, ištrynimas, pakeitimas (16.11 str., sankcija: 5-20 tūkst. rublių, su prekių, kurios tapo ATP objektu, konfiskavimu, arba be jo).
Štai keletas patarimų, kaip išvengti patraukimo administracinėn atsakomybėn už aukščiau minėtus pažeidimus.
1) Atidžiai instruktuoti vairuotoją dėl pakrovimo ir krovinio priėmimo (pagrindinis rodiklis – faktinis krovinio vienetų skaičiaus atitikimas CMR pateiktiems duomenims).
2) Palikti įrašą CMR (18 skiltis), jeigu kyla abejonių dėl krovinio tikrumo.
3) Suderinti su siuntėju prekių pakuotę, kad jo nebūtų galima identifikuoti vizualiai.
4) Sverti krovinį ir pasiimti tai patvirtinantį dokumentą.
5) Atsisakyti pasiaiškinti muitinės organams (vairuotojas turi suderinti savo atsakymus su vadovu)
6) „Jeigu yra administracinio pažeidimo faktas, geriau atsisakyti duoti parodymus. Kai yra naudojamas psichologinis spaudimas, vairuotojai rašo tai, kas jiems yra diktuojama“, – sako R. Obrazcov.
7) Įrengti transporto priemonėje technines saugumo priemones.
8) Reise turėti „de jure“ du vairuotojus. Ne faktiškai du, o pagal dokumentus.
9) Turėti „de jure“ sutartį su saugos tarnyba dėl krovinio palydos. Jeigu yra galimybė sudaryti formalią sutartį su saugos tarnyba, tai palengvins jūsų nekaltumo įrodymą.
10) Įvesti duomenis į CMR ne rusų, o anglų kalba.
2) Palikti įrašą CMR (18 skiltis), jeigu kyla abejonių dėl krovinio tikrumo.
3) Suderinti su siuntėju prekių pakuotę, kad jo nebūtų galima identifikuoti vizualiai.
4) Sverti krovinį ir pasiimti tai patvirtinantį dokumentą.
5) Atsisakyti pasiaiškinti muitinės organams (vairuotojas turi suderinti savo atsakymus su vadovu)
6) „Jeigu yra administracinio pažeidimo faktas, geriau atsisakyti duoti parodymus. Kai yra naudojamas psichologinis spaudimas, vairuotojai rašo tai, kas jiems yra diktuojama“, – sako R. Obrazcov.
7) Įrengti transporto priemonėje technines saugumo priemones.
8) Reise turėti „de jure“ du vairuotojus. Ne faktiškai du, o pagal dokumentus.
9) Turėti „de jure“ sutartį su saugos tarnyba dėl krovinio palydos. Jeigu yra galimybė sudaryti formalią sutartį su saugos tarnyba, tai palengvins jūsų nekaltumo įrodymą.
10) Įvesti duomenis į CMR ne rusų, o anglų kalba.
„Dažniausiai muitinė pamiršta išversti CMR duomenis į rusų kalbą, todėl iš esmės šis įrodymas teisme gali būti pripažintas negaliojančiu“, – tvirtina jis.
Oficiali reakcija
R. Obrazcov tvirtina, kad į muitinės organų veiksmus reikia reaguoti oficialiai. „Oficiali reakcija į konkretaus pareigūno veiksmus priverčia žmogų susimąstyti apie tai, kokios bus tokio jo elgesio pasekmės“, – pasakoja jis.
Specialisto teigimu, svarbu atsiminti, kad kai tam tikrų struktūrų atstovai pateikia reikalavimus, kurie sukelia jums abejonių ar verčia nesutikti, reikia prašyti pragrįsti juos raštu ir pateikti jums oficialią užklausą su pareigūno parašu, data ir laiku, kad vėliau būtų aišku, kieno atsakomybės reikalauti.
Muitinės organai taip pat pažeidžia muitinės kontrolės atlikimo terminus. Vežėjų teigimu, kartais laukiant tenka stovėti iki 10 parų.
Šiuo metu yra nustatyti tokie muitinės kontrolės terminai:
Minimalus – ne vėliau kaip per 1 darbo dieną, einančią po muitinės deklaracijos registravimo dienos (be muitinės patikrinimo).
Vidutinis – ne vėliau kaip per 1 darbo dieną, einančią po muitinės deklaracijos registravimo dienos + 1 para (muitinės patikrinimo laikas, kuris neturi būti ilgesnis nei vienos paros darbo laikas, nuo sprendimo atlikti patikrinimą momento).
Prailgintas – neturi būti ilgesnis nei 10 darbo dienų, einančių po muitinės deklaracijos registravimo dienos (įskaitant muitinės patikrinimo laiką). Vykdomas tik su raštišku muitinės organo viršininko leidimu.
Padidintas – 20 darbo dienų (muitinės ekspertizei atlikti) nuo to momento, kai muitinės ekspertas gauna medžiagą.
Atskirais atvejais terminas gali būti pratęstas iki 10 parų, tačiau tik su raštišku muitinės organo viršininko leidimu, nurodžius priežastį.
„Mano manymu, optimalus pasienio praėjimo laikas, be 100% muitinės patikrinimo – 2 paros, su muitinės patikrinimu – 3 paros, su išeiginėmis – daugiausiai 5 paros. Tai rodiklis, į kurį jūs drąsiai galite orientuotis“, – sako R. Obrazcov.
Vežėjo veiksmų sąrašas, kai muitinės kontrolės terminas yra pažeidžiamas:
• Parašyti ir užregistruoti prašymą dėl situacijos išaiškinimo muitinės posto viršininko kanceliarijoje.
• Dokumentaliai užfiksuoti pažeidimo faktą (muitinės kontrolės talono kopija su įvažiavimo ir išvažiavimo iš muitinės posto žymomis), liudininkų kontaktiniai duomenys, raštiški prieštaravimai ir pastabos protokolo aktuose).
• Parašyti ir užregistruoti pareiškimą dėl terminų pažeidimo muitinės posto viršininko kanceliarijoje.
• Informuoti operatyvinį muitinės budėtoją, aukštesnius Rusijos FMT organus „karštąja linija“ („Rusijos FMT pasitikėjimo telefonas“- +7 (495) 449-79-97, „Rusijos FMT „karštosios linijos telefonas““ – +7 (495) 740-18-18
• Nusiųsti raštišką skundą į transporto prokuratūrą, aukštesnio muitinės organo viršininkui, FMT vadovui.
• Dokumentaliai užfiksuoti pažeidimo faktą (muitinės kontrolės talono kopija su įvažiavimo ir išvažiavimo iš muitinės posto žymomis), liudininkų kontaktiniai duomenys, raštiški prieštaravimai ir pastabos protokolo aktuose).
• Parašyti ir užregistruoti pareiškimą dėl terminų pažeidimo muitinės posto viršininko kanceliarijoje.
• Informuoti operatyvinį muitinės budėtoją, aukštesnius Rusijos FMT organus „karštąja linija“ („Rusijos FMT pasitikėjimo telefonas“- +7 (495) 449-79-97, „Rusijos FMT „karštosios linijos telefonas““ – +7 (495) 740-18-18
• Nusiųsti raštišką skundą į transporto prokuratūrą, aukštesnio muitinės organo viršininkui, FMT vadovui.
„Jeigu nereaguosite, jūsų mašina muitinės poste gali stovėti labai ilgai“, – teigia R. Obrazcov.
Daugiau nei 90% bylų prieš Rusijos muitinę yra laimimos. Tačiau tų, kurie teisiasi, skaičius labai mažas – niekas nenori gadinti santykių su Rusijos muitine.
Komentarai
Neaišku, kalba eina apie pasienį ar vidinę muitinę, kadangi teigiama, jog sienos kirtimas negali trukti ilgiau, bei 8 valandas. Jeigu pradedi reikalauti paisyti įstatymų, grasina ilgu iškrovimo įforminimu. Tačiau tylėti irgi nereikia. Reikėjo išleisti knygelę vairuotojams su taiysklėmis, kai reikia elgtis įforminant krovinį, nuorodomis į įstatymus ir terminais. Net jei tai brangiai kainuotų.
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.