Dėl TPVCAPD įstatymo netobulumo vežėjams atveriamos prezidentūros durys

13095
Vakar (spalio 18 d.) Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos (SVV) posėdyje, Ūkio ministerijoje (ŪM), vyko vežėjų, draudimo brokerių, ŪM atstovų susitikimas, kuriame diskutuota, kaip veikti, norint kuo greičiau sulaukti TPVCAPD įstatymo pakeitimo.
Lietuvos smulkių ir vidutinių vežėjų asociacijos atsakingasis sekretorius Sigitas Česnavičius dar kartą priminė posėdžio dalyviams apie tai, kas jų laukia, jei įvyktų draudiminis įvykis ne ES priklausančiose šalyse, pavyzdžiui, Rusijoje, Baltarusijoje.
 
„Rusijos draudimo bendrovių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose vienam draudžiamajam įvykiui, kai įvykio metu yra apgadinta daugiau nei viena transporto priemonė ir turtas, maksimali padengiama  žala – 160 tūkst. rublių. Tokios sumos beveik niekad  neužtenka žalai padengti, taigi likusi suma išieškoma iš kaltininko. Kur teisybė, kai už privalomąjį draudimą kasmet vienam vilkikui mokame apie 5000 Lt“,- retoriškai klausia S. Česnavičius.
Anot jo, tai „drakoniškas“ įstatymas, patvirtintas Seime 2007 m. ir smaugiantis Lietuvos vežėjus. „Į šio įstatymo kilpą mes pakliūname du kartus – vieną kartą kaip juridiniai, kitą – kaip fiziniai asmenys. Baisiausia tai, kad vežėjai, apsidraudę privalomuoju draudimu, važinėja ramūs ir nemano, kad įvykus draudiminiam įvykiui jų žalos draudimas nepadengs. Ir tik tada, kai įvyksta nelaimė, pradedama galvoti, kaip iš to išbristi. Turime vieningai kovoti su draudikų savivale“, – dėsto UAB „Ekosig“ vadovas S. Česnavičius.
Jis pateikia skaičiavimus, atskleidžiančius draudikų savivalės mastus: „Lietuvoje yra apie 20 tūkst. transporto priemonių. Maždaug 7000 transporto priemonių vykdo gabenimus į Rusiją. Už kiekvieną iš šių mašinų sumokamas privalomasis draudimas apie 5000 Lt. Taigi surenkama apie 35 mln. Lt. Pagal Draudimo priežiūros komisijos neoficialų patvirtinimą, vidutiniškai vienam draudiminiam įvykiui Rytų Europos šalyse yra išmokama apie 5000 Lt. Jeigu yra apie 7000 įmonių, dirbančių Rusijos rinkoje, ir ten įvyksta apie 5 proc. visų avarijų, tai draudimo išmokama suma siekia maždaug 2 mln. Lt, o juk surenkama apie 35 mln. Lt. Taigi apytiksliai 33 mln. Lt lieka draudikams kaip pelnas“, – skaičiuoja S. Česnavičius.
Draudimo priežiūros komisijos pirmininkui Mindaugui Šalčiui buvo siųstas raštas, kuriame prašyta pagelbėti vežėjams dėl susidariusios nepalankios situacijos ne ES šalyse. Rašte taip pat paminėta, kad dėl dabartinių TPVCAPD įstatymo nuostatų kyla reali bankroto grėsmė vežėjų įmonėms.
Mindaugas Šalčius savo rašte vežėjų asociacijai „Linava“ buvo diplomatiškas – akcentavo, kad minėtų užsienio valstybių (aut. pastaba – Rusijos, Baltarusijos) TPVCAPD santykių aspektai nėra reguliuojami Europos Sąjungos teisės aktais, taigi minėtos valstybės yra laisvos nusistatyti teisės aktų reikalavimus dėl TPVCAPD sutartimi teikiamos draudimo apsaugos apimties bei draudiko atlyginamos per eismo įvykį padarytos žalos sumos dydžių. Be to, pasiūlyta už papildomą priemoką įsigyti papildomą draudimą, numatantį didesnes nei įstatymu nustatyta draudimo sumas minėtose valstybėse.
 
 
 
Toks pasiūlymas vežėjų netenkina, todėl, suvienijus jėgas, bus siekiama užregistruoti Seime TPVCAPD įstatymo pataisas. Rytoj (spalio 20 d.) 14.30 val. Prezidentūroje vyks vežėjų susitikimas su Prezidente, kuriame bus pristatytos vežėjų problemos dėl TPVCAPD įstatymo netobulumo.
 
 
 
 

Komentarai

Atroškevičius Mečislavas 2010-10-20 09:35

Tai, kad TPVCAPD įstatymas švelniai tariant netobulas – niekam ne paslaptis. Šio įstatymo prasmė buvo palengvinti gyvenimą transporto priemonių savininkams, įvykus nelaimei. Anot klasiko, norejome kaip geriau, išėjo kaip visada. Įstatymą ruošė draudikai, valstybė šio proceso nekontroliavo arba nenorėjo kontroliuoti. Tai būtų tas pats, kaip atiduoti ruošti baudžiamąjį kodeksą į kalinčių Lukiškėse kalinių rankas. Pagrindinė šios draudimo rūšies nuostata yra ta, kad jis yra PRIVALOMAS, todėl taip ir vadinasi. Skirtingai nuo savanoriško draudimo rūšių mes jo atsisakyti negalime. Todėl, valstybė įpareigojusi transporto priemonių savininkus juo naudotis, neįpareigojo draudikų laikytis bent minimalių padorumo normų. Mano manymu, įvedant privalomą draudimą, valstybė privalėjo apriboti draudikų pelną, pvz. ne daugiau 10-20%, nes pati valstybė suteikė draudikams ne vieną šimtą milijonų papildomų pajamų ir privalėjo jiems pateikti žaidimo taisykles. Šiandien draudikai aiškina, kad ši draudimo rūšis jiems nuostolinga. O kaip ji gali būti nenuostolinga, jeigu į administravimo kaštus įskaičiuojami didžiuliai atlyginimai, brangios transporto priemonės, naujai pastatyti dangoraižiai. Tuo pačiu įstatymu turėjo būti apribota ir draudikų viršutinė šio mokesčio administravimo riba, tarkime 10-15%. Mes visi puikiai prisimename, kai prieš kelis metus krovininiam transportui vieno sąstato draudimas su žalia korta kainavo apie 1500 Lt. Tada draudikai mums aiškino, kad ši draudimo rūšis jiems nuostolinga ir jie turi apie 100% nuostolių, todėl žada kelti kainas. Nereikia gerai išmanyti matematiką ar ekonomiką, kainos pakilo ne 100 %, bet vidutiniškai iki 5000 Lt. Eilinį kartą buvome apgauti. Tai, kad draudikai - tai valstybė valstybėje, rodo ir dabartiniai įvykiai po „Glorija Lisco“ nelaimės. Kai reikėjo rinkti draudimo įmokas draudikams klausimų nekilo. Bet įvykus nelaimei pradedama ieškoti kabliukų, kad tik nemokėti draudiminių išmokų.  


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Aktualijos

4 (3) (1)

AKTUALU! Dėl leidimo gyventi išdavimo užsieniečiui tvarkos

Vidaus reikalų ministerija (VRM) informavo, kad lapkričio 14 d. buvo pakeistas ministro įsakymas „Dėl Užsienio valstybių, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje per išorės paslaugų teikėją, sąrašo patvirtinimo“. Įsakymo pakeitimas įsigalioja nuo gruodžio 1 d.

2024-11-18 117
0