Muitinės pokyčiai vežėjų laukia nuo 2011 m. sausio 1 d.
Su Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoju Jonu Miškiniu kalbamės apie tai, kokios įtakos Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano Muitų sąjunga turės Lietuvos vežėjų darbui.
Ar įsigaliojus Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano Muitų sąjungai pasikeitė ir ES teisės aktų reikalavimai?
Rusijos, Baltarusijos bei Kazachstano Muitų sąjunga tiesioginės įtakos Europos teisės aktams neturi. Vis dėlto reikia pažymėti, kad visų šalių muitinės, veikiamos pasaulinės prekybos globalizacijos naujų galimybių ir iššūkių, privalo vykdyti sparčią plėtrą.
Muitinių plėtros gairės numatytos Pasaulio muitinių organizacijos programiniuose dokumentuose, tokiuose kaip Pasaulinės prekybos saugumo ir supaprastinimo standartų sistema, todėl galima teigti, kad visų šalių muitinės vykdo plėtrą panašia kryptimi.
Tai pasakytina ir apie pokyčius, kurie nuo 2011 m. sausio 1 d. laukia visų ES šalių, tarp jų ir Lietuvos, verslininkų.
Asociacijos "Linava“ kongrese kalbėjote apie pokyčius, su kuriais Lietuvos vežėjai susidurs jau kitąmet. Prašytume juos pakomentuoti plačiau.
Kalbu apie ES muitinės kodekso pakeitimų įgyvendinimą saugos ir saugumo srityje, dar tiksliau – apie prievolę pateikti išankstinę informaciją apie į ES muitų teritoriją įvežamas bei išvežamas prekes.
Ši prievolė atsirado kaip atsakas į 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro išpuolius ir teisiškai įsigaliojo nuo 2009 m. liepos 1 d., tačiau verslininkams buvo suteiktas pereinamasis laikotarpis iki 2011 m. sausio 1 d. šią informaciją teikti savo nuožiūra, pagal pasirengimo laipsnį.
Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano Muitų sąjungoje vidaus muitinės kontrolė persikėlė prie Muitų sąjungos išorinių sienų, taigi krovinių dokumentai tikrinami kiekviename muitines patikros punkte, o krovininio transporto ir krovinio kontrolė vykdoma tam skirtuose terminaluose, sujungtuose su elektronine deklaravimo sistema. Kokių problemų dėl to kyla? Ar sistema atlieka savo darbus be trikdžių?
Bet kokios naujos muitų sąjungos kūrimas yra ilgas procesas, kurio eigoje susiduriama su daugybe politinių, teisinių, technologinių, infrastruktūrinių problemų.
Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano Muitų sąjunga yra neseniai įkurta, sparčiai besiplėtojanti, todėl Lietuvos verslas turi būti itin atidus besikeičiančiam teisiniam reglamentavimui bei šių šalių muitinių darbo priežiūrai.
Juk padidėja rizika, kad nesąžiningi importuotojai gali pasinaudoti besikeičiančiomis sąlygomis. Dėl to gali išaugti pažeidimų rizika ir Lietuvos vežėjams.
Kol kas Lietuvos muitinė iš verslininkų negavo kokių nors nusiskundimų dėl Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano Muitų sąjungoje taikomų tvarkų.
Kaip muitų pokyčiai paveiks šalies eksportuotojus?
Kaip žinia, Muitų sąjunga vykdo vienodą muitų politiką, taigi kitų šalių atžvilgiu taiko vienodus muitų tarifus.
Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano Muitų sąjungoje tarifai, jei lygintume juos su anksčiau buvusiais, padidėjo. Mūsų eksportuotojams lietuviškosios kilmės produkcijai muitai padidės bent 30 proc. Kai kurioms prekėms muitai sumažės.
Rusijos atstovų teigimu, deklaracijos už gabenamas prekes pateikimo laikas muitinei sumažės nuo 3 iki 2 dienų, nereglamentuotas krovininio automobilio sulaikymas apribojamas iki 10 dienų. Kokios įtakos šie pokyčiai tai turės Lietuvos vežėjams?
Deklaruojami pokyčiai muitinės procedūrų srityje pozityvūs. Sveikintinas ir siekis Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano Muitų sąjungoje muitinės procedūras kuo labiau priartinti prie ES muitinių procedūrų.
Tai gali turėti teigiamos įtakos vežėjų sąnaudoms, taip pat turėtų sutrumpėti pristatymo terminai.
Vis dėlto šie pokyčiai ne tokie spartūs kaip norėtųsi. Dėl besikeičiančių tvarkų, dėl naujų teisės aktų nežinojimo didėja galimų pažeidimų rizika, kurie, kaip rodo istorija, gali turėti itin neigiamų pasekmių.
Komentarai
Tiek daug tuščių žodžių...
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.