Atšalus orams padaugėja krovininių automobilių avarijų

Draudžiamųjų įvykių daugėja

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ duomenimis, staiga atšalus orams, susidarius plikledžiui ar prasidėjus sniegui, lijundrai, šlapdribai – draudžiamųjų transporto įvykių skaičius išauga 50 proc. Daugiausiai eismo įvykių registruojama didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Vidutinė eismo įvykių žala siekia 2 500 Lt.

„PZU Lietuva“ Šiaulių žalų centro vadovas Gediminas Urbonavičius sako, kad žiemą, ypač prieš Naujuosius metus ir iš karto po švenčių, apie 50 proc. išauga ir draudžiamųjų įvykių vežėjams skaičius. Pagrindinės priežastys – intensyvesnis eismas šventiniu laikotarpiu bei oro sąlygos – slidi kelio danga, šlapdriba, sniegas, kartais ir nesaugus greitis.

„Daugiau nuostolių vežėjams atneša įvykiai užmiestyje. Miestuose įvyksta nedidelių avarijų. Reikia pažymėti, kad Lietuvoje mūsų vežėjams nutinka mažiau negu pusė visų įvykių,“ – pasakoja jis.

Anot G. Urbonavičiaus, draudžiamųjų įvykių tokiu metu registruojama daugiau dar ir todėl, kad į Lietuvą grįžtą daug vilkikų, kurie visus metus važinėjo užsienio maršrutais. Tuomet jie registruoja ir anksčiau nutikusius įvykius.

Pasak UAB „ERGO LIETUVA“ Žalų administravimo skyriaus vadovo Nerijaus Giedraičio, po pirmojo sniego draudimo bendrovė užregistruoja trigubai, o kartais net daugiau vairuotojų pranešimų apie patirtas žalas nei įprastą dieną. Pirmasis plikledis ar sniegas vairuotojams tampa išbandymu, nes po ilgo laiko kardinaliai pasikeičia vairavimo sąlygos, tampa sudėtingiau įvertinti pailgėjusį stabdymo kelią.

„Žiema jau spėjo įsibėgėti, vairuotojų žalų užregistruojama 15 proc. daugiau nei rudenį. Avarijų skaičius, jei lygintume su pirmosiomis žiemos dienomis, įprastai sumažėja, nes vairuotojai pripranta prie sudėtingesnių vairavimo sąlygų, tampa budresni, be to, po pirmųjų iššūkių vairuotojai skuba automobilius paruošti tolimesniems žiemos kaprizams. Tendencijos, kad pastaruoju metu būtų padaugėję krovininių automobilių avarijų, nepastebime ,“ – sako jis.

Draudimo bendrovės „If“ transporto žalų departamento vadovas Ernest Goliančik pasakoja: „Apibendrinę žiemos pradžioje nutikusių eismo įvykių statistiką, matome, kad  augimas yra apie 20 proc. Pastebime, kad panašus įvykių skaičiaus augimas yra kiekvienos žiemos pradžioje. Vėliau vairuotojai prisitaiko prie sudėtingesnių vairavimo sąlygų ir eismo įvykių skaičius sumažėja.  Ši tendencija būdinga ir lengvajam, ir sunkiajam transportui“.

Pasak jo, didesni įvykių skaičiaus šuoliai fiksuojami, kai staiga labai pablogėja kelių būklė, pavyzdžiui, kai gatvės pasidengia ledu. Tokiomis kritinėmis  situacijomis eismo įvykių skaičiaus augimas būna didesnis ir sudaro apie 50 proc.

Dažniausios eismo įvykių žiemą priežastys yra slidus kelias, dėl blogo matomumo neįvertintas atstumas ir nekokybiškos ar per daug nusidėvėjusios transporto priemonių padangos.

„Lietuvos draudimo" Kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas pasakoja, kad įprastai  bendrovės specialistai žiemos pradžioje mobilizuoja visas pajėgas eismo įvykiams registruoti, nuostoliams apžiūrėti. „Turime pastebėti, kad lapkričio pabaigoje prasidėjusi žiema buvo ne pirmas žiemos pranašas, aplankęs Lietuvą. Dar spalio viduryje kelius sukaustęs plikledis surengė vairuotojams pirmąjį egzaminą, kurio, deja, nemažai neišlaikė. Tą dieną užregistravome beveik dvigubai daugiau eismo įvykių nei įprastai – 400, išmokėjom apie 700 tūkst. Lt“, – teigia jis.

 

Vidutiniškai per dieną „Lietuvos draudimas“ registruoja apie 250 automobilių avarijų. Staigiai pablogėjus oro sąlygoms, šis skaičius gali išaugti dvigubai. Vėliau, vairuotojams apsipratus su naujomis vairavimo sąlygomis, avarijų skaičius nusistovi ir per dieną siekia apie 300.

 

Anot ekspertų, gamta šiemet neprognozuojama, tad vairuotojai raginami būti atidūs kasdien, nes po sniego sluoksniu kelias gali būti pasidengęs ledu, todėl stabdymo kelias gerokai pailgėja ir tikimybė, kad mašiną „sumėtys“, yra didelė.

„Kaip ir lengvųjų automobilių, taip ir krovininių automobilių vairuotojai turi vėl iš naujo prisiminti vairavimo įgūdžius šaltojo sezono metu. Įprastai dėl slidaus kelio, oro sąlygų ar kitų eismo dalyvių neatsargaus elgesio, krovininių automobilių avaringumas išauga apie 15 procentų,“ – sako G. Matiukas .

Anot N. Giedraičio, daugiausiai žalų vairuotojai patiria, kai gatvėse prasideda piko valandos, taip pat kai gana staigiai suprastėja oro sąlygos, pavyzdžiui, prasideda pūgos ar pašąla. Dažniausiomis avarijų priežastimis tampa saugaus atstumo ir greičio nesilaikymas.

Pasak „PZU Lietuva" Žalų departamento direktorius Modesto Žilionio, esant slidžiai kelio dangai, gerokai ilgėja stabdymo kelias, todėl vairuotojams derėtų rinktis tik saugų greitį. Važiuojant 50 km/h greičiu sausu asfaltu, stabdymo kelias yra apie 14 metrų. Važiuojant šlapiu asfaltu jis pailgėja 70 proc., o esant snieguotai dangai, stabdymo kelias yra 3,5 karto ilgesnis. Sudėtingiausia automobilį sustabdyti lijundros metu – iki sustojant automobilis nurieda 4,5 ilgesnį kelią (iki 64 metrų) negu sausame kelyje. Rudenį eismo sąlygas komplikuoja ir prastesnis matomumas, prie kurio vairuotojai pripranta ne iš karto. Todėl saugus greitis yra ypač svarbus.
 

 

Ekspertai sako, kad prasidėjus šalčiams žymiai padidėja ir lengvųjų, ir krovininių automobilių avaringumas. Dėl slidaus kelio, oro sąlygų ar kitų eismo dalyvių neatsargaus elgesio, krovininių automobilių avaringumas išauga keliolika procentų.