Janas Likšo: „90 proc. Lietuvoje pagamintų europadėklų keliauja į užsienį“
Apie padėklų verslą Lietuvoje, EPAL Nacionalinio komiteto Baltijos šalyse veiklą kalbamės su jos vykdančiuoju direktoriumi Janu Likšo.
Papasakokite apie EPAL Nacionalinį komitetą Baltijos šalyse. Kokie jo pagrindiniai tikslai ir uždaviniai?
Šis komitetas vienija Lietuvos, Latvijos ir Estijos medinių padėklų gamybos ir remonto įmones. Jis siekia, kad padėklų verslas būtų legalus.
Lietuvoje Padėklų gamintojų ir remontuotojų asociacija buvo įsteigta 2007 m. pabaigoje. Po dviejų metų ji buvo priimta į Europos Padėklų asociaciją (EPAL), kaip EPAL Nacionalinis komitetas Baltijos šalyse. Asociacija gina europadėklais prekiaujančių įmonių interesus Baltijos šalyse.
Mes kovojame su įmonėmis bei asmenimis, kurie daro klastotes, talpina ant jų mums priklausančius prekės ženklus. Ant kiekvieno europadėklo yra specialūs EUR ir EPAL ženklai. Įstatymai draudžia gamintojams šiuos ženklus naudoti be licencijų.
Pakalbėkime apie nelegalių padėklų verslą. Ar jis plačiai paplitęs Lietuvoje? Kaip su juo kovojama?
Šis verslas klesti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse. Mūsų skaičiavimais, šiandien Lietuvos rinkoje yra tik apie 25 proc. legaliai pagamintų padėklų, visi kiti – klastotės. Taigi vartotojui ne taip lengva atsikratyti įpročio pirkti „juodojoje rinkoje“ pagamintų padėklų.
Pastebima tendencija, kad vis daugiau įmonių pradeda naudoti licencijuotus gaminius. Gabenti produktus ant europadėklų pirmasis pradėjo prekybos tinklas „IKI“. Jau pradėjome bendradarbiauti su „Norfos mažmena“, „Rimi Lietuva“, taip pat bandome vesti derybas ir su „Maxima“. Pastarojoje, jei kalbėtume apie europadėklų klastočių naudojimą, padėtis yra pati blogiausia iš visų didžiųjų prekybos tinklų.
Deja, kol kas mažai dėmesio kreipiama į intelektinės nuosavybės teises. Mūsų užduotis aiškinti kolegoms, kad ne tik tokių padėklų gamyba ir remontas be licencijos, bet ir naudojimas pažeidžia Lietuvos įstatymus. Už produktų, kurie pažeidžia intelektinės nuosavybės teisę, naudojimą numatomos administracinės baudos.
Mes bendradarbiaujame su vartotojais, aiškiname, kaip galima atskirti tikrąjį padėklą nuo klastotės. Nemažai bendraujame su muitinės ir su policijos pareigūnais, vedame seminarus.
Sausio pabaigoje planuojame organizuoti seminarus muitinės ir policijos darbuotojams Rygoje, tą patį darysime ir Estijoje, vėliau kontaktuosime su apskričių policijos padaliniais, taip pat ir vartotojais.
Kodėl nevertėtų pirkti nelicencijuotų padėklų?
Yra keletas argumentų. Tinkamai pagamintas padėklas yra skirtas tam tikram svoriui. EPAL ženklas byloja apie kokybę – tokie padėklai ilgiau tarnauja, patikimai laiko svorį. Kai prekės vežamos į užsienį, fitosanitarinės tarnybos ar muitinės tarnybos pareigūnai gali pareikalauti krovinį, vežamą ant falsifikuotų padėklų, grąžinti, arba tuos padėklus sunaikinti. Tokiu atveju bandymai sutaupyti gero neatneša – tenka susitaikyti su nuostoliais.
Į ką turėtų atsižvelgti pirkėjai, norintys įsigyti europadėklų?
Visų pirmą jie turėtų atkreipti dėmesį į tai, iš ko jie perka – iš licencijuoto gamintojo ar ne. Ar gamintojas yra licencijuotas galima patikrinti internete. Pardavėjas turi pateikti dokumentus, liudijančius, kad padėklai buvo įgyti iš licencijuoto gamintojo. Šiuo metu Lietuvoje yra 7 įmonės, kurios turi tokias licencijas.
Kokių rūšių būna padėklai?
Padėklai yra skirstomi pagal pagaminimui naudojama medžiagą. Jie gali būti mediniai, plastikiniai, netgi kartoniniai.
Europadėklų konkurentu galėtų būti plastikiniai padėklai, tačiau jie žymiai brangesni. Dar vienas trūkumas – tam, kad jie atlaikytų panašų krūvį kaip mediniai, juos reikia armuoti metalu. Tai dar labiau padidina jų kainą.
Padėklus galima skirstyti į vienkartinio ir daugkartinio naudojimo. ES direktyvos skatina daugkartinių padėklų naudojimą. Pavyzdžiui, Vokietijoje pabrėžiama, kad tokie padėklai teikia papildomą naudą vartotojui. Daugkartinių padėklų vartotojai moka valstybei mažesnį taros mokestį. Deja, Lietuvoje situacija kol kas priešinga.
Vienkartiniai padėklai dažnai nėra įtraukiami į apskaitą, o brangesni europadėklai apskaitoje turi figūruoti. Situacija tokia – tas, kuris naudoja europadėklus, moka valstybei mokesčius.
Kokie padėklai yra kokybiškesni?
Europadėklų kokybė yra griežtai kontroliuojama. Europadėklams gaminti naudojama ir spygliuočių, ir lapuočių mediena. Lentos neturi būti mažesnio storio nei nustatyta. Jos turi būti be iškritusių šakų, be žievės.
Kitos rūšies padėklams nėra tokių griežtų reikalavimų ir dažniausiai jie gaminami nesilaikant jokių reikalavimų. Tokie padėklai yra gaminami iš prastesnės medienos, plonesnių lentų, jiems naudojami prastos kokybes vinys. Be abejo, toks padėklas negali atlaikyti reikiamos apkrovos ir tarnauja trumpiau. Šie padėklai greičiau sugadinami ir, aišku, gadina ant jų vežamus produktus. Dėl to patiria nuostolių ir vartotojas.
Kokios tendencijos pastebimos kainų srityje? Ar nelegaliai pagaminti padėklai yra pigesni už licencijuotus?
Be abejo. Suklastoti padėklai yra pigesni dėl kelių priežasčių. Svarbu suprasti, kad gaminti tokių padėklų niekas nedraudžia. Pažeidimas atsiranda tada, kai ant jų talpinami prekiniai ženklai.
Tokie gamintojai gali pasiūlyti mažesnę kainą, nes gamybai naudoja prastesnę medieną, vinis, kurie neatitinka reikalavimų.
Pagal nustatytus fitosanitarinius reikalavimus, europadėklai turi būti termiškai apdoroti nustatytoje temperatūroje. Dauguma klastotojų terminio apdorojimo nedaro. Kai kuriose šalyse dėl to kyla nemažai problemų, mat į šalį kartu su padėklais įvežama kenkėjų.
Kokia vidutinė padėklo kaina?
Vidutinė europadėklo kaina yra maždaug 25 Lt. be PVM. Kaina pastaruoju metu po truputį auga. Ji priklauso nuo medienos kainų ir nuo situacijos rinkoje (aut. pastaba – nuo to, ar jaučiamas padėklų trūkumas, ar ne).
Šiuo metu Europoje europadėklų trūksta. Jei kalbėtume apie Lietuvą, reikėtų paminėti, kad naudojamas labai didelis skaičius nelegaliai pagamintų arba nelegaliai paženklintų europadėklų. Dėl šios priežasties licencijuoti gamintojai yra priversti didžiausią savo produkcijos dalį eksportuoti į užsienį.
Žinoma, perka ir Lietuvos įmonės, bet ši rinka galėtų būti žymiai didesnė. Šiuo metu apie 90 proc. pagamintų padėklų keliauja į užsienį.
Kaip keitėsi padėklų paklausa per keletą pastarųjų metų?
Nuo 2000 m. padėklų paklausą išaugo dvigubai. Kasmet naujų europadėklų yra pagaminama apie 70 mln., be to, jie populiarėja ne tik Europoje. Juos pradėta gaminti Amerikoje, Kinijoje, Australijoje.
Komentarai
tai isvada persas viena euro padeklas daug brangesnis uz nestandartini,dar reik moket taros mokesti dar kas trecia ar kas penkta nuraso prekybos tinklai ir naudos jokios tik popierizmo
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.