„Linavos“ vadovas: dyzelinas galėtų pigti

 

Nuo sausio 1-osios įsigaliojus naujam akcizo tarifui, dyzelino kaina pašoko į naujas aukštumas – siekia daugiau nei 4 litus už litrą. Spėjama, kad ji dar kils, kai degalinės išparduos pernykščio dyzelino likučius, rašo „Vilniaus diena“.

Spėjama, kad degalinių valdytojai nori brangiau parduoti dyzeliną, kurį pirko dar galiojant mažesniam akcizui. Tačiau patys degalinių tinklų atstovai tikina, kad tai gyventojai pirko daugiau degalų prieš Naujuosius metus.

„Gruodį pirkome daugiau dyzelino nei įprastai, bet darėme tai dėl to, kad buvo padidėjusi paklausa. Didelių atsargų, kokiam pusmečiui, užsipirkti negalime, nes neturime tiek daug talpyklų“, – tikino „Lietuvos Statoil“ Tiekimo ir pardavimo departamento direktorius Giedrius Bandzevičius.

Pasak jo, dabar degalinėse dar yra šiek tiek pigesnių pernykščių atsargų. Jos sumaišytos su šiais metais pirktu brangesniu dyzelinu. Kai pirmasis baigsis, kainos dar gali pakilti. Tačiau tiksliai prognozuoti esą beveik neįmanoma. „Degalų kaina priklauso ir nuo bazinės kainos, ir nuo dolerio kurso, ir nuo daugybės kitų veiksnių. Jei kainas didins tiekėjai, didinsime ir mes, jei ne, dabartinės kainos gali ir užtekti padengti padidėjusioms tinklo išlaidoms“, – aiškino „Lietuvos Statoil“ atstovas.

Atsigabens ir dyzelino

Bendrovė „Lukoil Baltija“ per valstybės valdomos „Klaipėdos naftos“ terminalą iš Švedijos šiemet ketina atsigabenti ne tik benzino, bet ir dyzelino. Vienų metų sutartį su „Klaipėdos nafta“ dėl degalų importo „Lukoil Baltija“ pasirašė 2010 m. pabaigoje.

Šiemet, kaip ir pernai, iš viso planuojama atsigabenti maždaug aštuonis tanklaivius degalų. Pirmasis iš jų į Klaipėdą turėtų atplaukti sausio 10–12 d. Tačiau juo atkeliaus benzinas. Dyzeliną numatoma importuoti nuo pavasario.

Bendrovė, pernai nuo sausio pabaigos per „Klaipėdos naftos“ terminalą pradėjusi importuoti 95 markės benziną, žadėjo, kad iš Švedijos importuoti degalai kainuos 3 centais mažiau. Ar tai tiesa, sunku pasakyti, nes „Lukoil“ degalus visada parduodavo maždaug 3–7 centais pigiau nei „Statoil“ ar „Orlen Lietuva“.

Siutina „debiliški sprendimai“

Vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ dėl dyzelino kainų protestuoti neskuba. Esą pirmiausia turi būti įrodytas kartelinis susitarimas degalų rinkoje.

„Žinau jų (degalinių valdytojų – red. past.) taktiką, žinau, kaip jie tai daro. Jie kainas padidino prieš padidėjant akcizui. Gavo antpelnius, o dabar gali vaidinti, kad kainas padidino nedaug, – diena.lt sakė „Linavos“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius. – Kas gali paneigti, kad nėra kartelinio susitarimo? Čia ne pirmą kartą. Visą laiką prieš Naujuosius metus ir prieš pakeliant akcizą, kai yra išankstinė informacija, vyksta toks pat žaidimas.“

Anot „Linavos“ vadovo, vežėjai priversti dyzelino kainų šuolį perkelti ant savo paslaugų pirkėjų pečių – padidinti vežimo paslaugų įkainius. Šie priversti branginti prekes. „Tai muša kiekvienam žmogui per kišenę. Transportavimo dalis tokių elementarių produktų, kaip pienas ar duona, kainoje yra labai didelė“, – pridūrė A. Kondrusevičius.

Pašnekovas pripažino, kad daugelis šalies krovininių automobilių vairuotojų jau senokai privengia Lietuvos degalinių ir dyzeliną į bakus pila šalyse kaimynėse.

A. Kondrusevičius tikino, kad dyzelinas galėtų pigti – esą politinės galimybės tam dar neišsemtos, tačiau pagalius į ratus kaišioja „debiliški sprendimai“.

„Tai ir valstybės naftos produktų rezervo įstatymas, ir biopriedų naudojimas, kuris pas mus, atvirai kalbant, labai bukai perkeltas iš ES direktyvų. Ne tai, kad bukai. Nebijau to žodžio – debiliškai“, – piktinosi „Linavos“ vadovas. Pasak jo, europines direktyvas būtų galima traktuoti kur kas lanksčiau ir leisti į degalus pilti mažesnę brangesnių biologinių degalų dalį, tačiau tai nedaroma.

Tyrimas dar tęsiasi

Konkurencijos sargai pernai kovą atliko dokumentų poėmius iš visų pagrindinių degalų rinkos žaidėjų. Pirmiausia purtyta degalinių tinklų „Lukoil“ ir „Statoil“ administracija, o kiek vėliau to paties sulaukė ir naftos perdirbimo įmonė „Orlen Lietuva“ bei to paties pavadinimo degalinių tinklas.

Konkurencijos tarybos atstovė Palmyra Kvietkauskienė dienraščiui teigė, esą tyrimas vis dar tęsiamas – dėl didelės jo apimties sunku prognozuoti, kada jis gali būti baigtas. Anot P. Kvietkauskienės, nė viena minėta įmonė nebuvo pašalinta iš įtariamųjų kartelininkų sąrašo.