Lietuvos poziciją dėl ES transporto sistemos vizijos padės formuoti mokslo, verslo ir valstybės institucijų atstovų išvados

 

„Šiuolaikinis transportas suteikia galimybę užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, todėl atsižvelgiant į mums kylančius naujus uždavinius, jis turi būti darniai plėtojamas. Tuo pat metu transportas yra globalus ir augantis, todėl norint imtis našių veiksmų būtinas aktyvus tarptautinis bendradarbiavimas, ypač Lietuvai, kuri turi išlikti svarbių tarptautinių koridorių kryžkelėje“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

 

EK siekia, kad per artimiausius 20 metų Europos Sąjungos miestuose įprastiniais degalais varomų automobilių turėtų sumažėti perpus, o iki 2050 m. visai neliktų. Ketinama radikaliai sumažinti aplinkos taršą kelių, aviacijos ir jūrų transporto sektoriuose, sumažinti krovinių vežimą keliais ilgesniais maršrutais, labiau išnaudojant geležinkelių ir vandens transportą. Siekiama, kad iki 2020 m. žuvusiųjų keliuose skaičius sumažėtų perpus, o 2050 m. keliuose nežūtų nė vienas žmogus.  

 

Taip pat siekiama modernizuoti visos bendrijos transporto sistemą sukuriant Europos greitųjų traukinių ir transporto koridorių tinklą, sujungiant pagrindinius oro bei jūrų uostus su geležinkelių tinklu, efektyviau apmokestinti kelių naudotojus ir aplinkos teršėjus.

 

Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijų inicijuotoje diskusijoje „Kaip keistis ir išlikti konkurencingiems – iššūkiai ir galimybės Lietuvai“ valstybės institucijų, verslo ir mokslo atstovai sutarė, kad Lietuvos įsipareigojimai turėtų būti pagrįsti nuodugnia analize, nes keliamų energetinių ir aplinkosauginių tikslų nepavyks pasiekti tik inovatyviais technologiniais sprendimais.

 

Lietuvos mokslininkų vertinimu, Baltoji knyga transporto srityje nepasiūlo principinių sprendimų, kaip pasiekti tokius ambicingus taršos mažinimo ir energijos efektyvumo didinimo rodiklius.

 

Būtina keisti judumo įpročius, toliau plėtoti ir modernizuoti transporto infrastruktūrą ir logistiką, mažinant atsilikimą nuo senųjų Europos valstybių, elektrifikuoti geležinkelius, plėtoti uostų jungtis su geležinkelių tinklu.

 

Be to, siekiant efektyvios transporto plėtros būtina spręsti ir miestų transporto problemas, kuo skubiau atnaujinti viešąjį transportą, didinti jo patrauklumą, plėtoti dviračių transporto infrastruktūrą, skatinti platesnį elektromobilių naudojimą ir kt.  

Mokslininkai akcentavo, kad ateityje reikės didinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, branduolinė energija taip pat išlieka būtina taršos mažinimo kontekste. Svarbu toliau ieškoti sprendimų, kaip gauti energiją, negeneruojant CO2, kokios transporto rūšys yra švariausios ir kokius energijos šaltinius joms reikės naudoti.

 

Ekologiniu aspektu sutariama, kad pokyčiai neišvengiami, tačiau reikia palaikyti ir transporto sektoriaus konkurencingumą. Transportas – vienas našiausių ūkio sektorių, daug pajamų uždirba iš transporto paslaugų eksporto, todėl investicijos į infrastruktūrą pasiteisino ir pasiteisins.

 

Lietuva dar turi siekti optimalaus susitarimo su EK dėl naujos kelių naudotojų apmokestinimo  sistemos, nes įdiegus naujas apmokestinimo schemas gali pakilti logistikos kaštai, nukentėti šalies apdirbamoji pramonė, eksportuotojai.

 

EK paskelbtoje Europos Sąjungos transporto politikos Baltojoje knygoje pateikiama 40 konkrečių iniciatyvų, kurių turėtų imtis šalys narės per artimiausią dešimtmetį, siekdamos įgyvendinti EK idėjas transporto srityje.

 

Savo poziciją dėl EK iniciatyvų Lietuva ir kitos ES šalys pristatys birželio 16 d. Europos Transporto ministrų taryboje.