Lietuva gali tikėtis didesnės paramos transporto projektams – EK viceprezidentas

 

“Jei viskas klostysis gerai, aš manau, kad turėsime daugiau lėšų projektams – Lietuvoje taip pat”, – penktadienį po susitikimo su premjeru Andriumi Kubiliumi Vilniuje žurnalistams sakė S.Kallasas.

 

Naujojoje finansinėje Europos Komisijos siūlomoje programoje numatytas didesnis finansavimas teik Lietuvos transporto, tiek energetikos projektams. Transporto infrastruktūrai lėšų bus skirta net du kartus daugiau nei 2007-2013 metais – numatytas tolesnis kelių bei geležinkelių infrastruktūros projektų “Via Baltica” ir “Rail Baltica” finansavimas.

 

S.Kallasas teigė, jog Europos Komisijos ir Baltijos šalių parengtoje “Rail Baltica” studijoje atlikti skaičiavimai parodė, jog “Rail Baltica” gali kainuoti 3-3,5 mlrd. eurų (10,4-12,08 mlrd. litų).

“Jei yra įsipareigojimas, tai įmanoma”, – kalbėjo už transporto klausimus atsakingas ES komisaras. Jis pripažino, jog “Rail Baltica” projekte yra “tam tikro vėlavimo”, tačiau vyriausybės, anot jo, daro tai, ką įsipareigojo, net ir atsižvelgiant į sunkias ekonomines aplinkybes.

 

S.Kallasas atmetė abejones, kad parama bendrijoje naujuoju laikotarpiu gali būti per daug išskaidyta.

 

“Aš manyčiau priešingai. Bent jau mano pageidavimas yra priešingas – koncentruotis į matomus transeuropinius projektus. Taigi, aš manau, kad paskirstyti pinigus, žinoma, bus didelis darbas. Viskas priklauso nuo sektorių, tačiau transporte, žinoma, nėra prasmės padalyti mažas pinigų sumas. Prasminga turėti fokusuotą (paramą) – pasieniui, technologijoms kaip perspėjimo sistemoms, oro transporto valdymui – didiesiems projektams”, – kalbėjo komisaras.

 

Tiek prezidentė Dalia Grybauskaitė, tiek premjeras Andrius Kubilius penktadienį teigė, jog ES parama padėtų Lietuvai išvengti izoliacijos Europos Sąjungoje.

 

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, su kuriuo EK viceprezidentas susitiks vėliau penktadienį, ketvirtadienį pareiškė, kad Lietuva sieks, jog 2014-2020 metais Europos Sąjungos parama šalies transporto ir infrastruktūros projektams būtų didesnė nei 2007-2013 metais, kai jiems skirta 5,3 mlrd. litų.

 

Lietuva planuoja, kad 2014-2020 metais paramos reikėtų tiesiamam geležinkeliui “Rail Baltica”, automagistralei “Via Baltica”, naujoms geležinkelių linijoms, oro uostų bei Klaipėdos jūrų uosto plėtrai.

 

“Rail Baltica” projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) fondo lėšomis. Infrastruktūros projektams, kurių bendra vertė siekia 1,149 mlrd. litų, iš Europos Sąjungos TEN-T fondo Lietuvai iki šiol skirta 325 mln. litų finansinės paramos.

 

Pagal bendrąsias nacionalines pajamas (BNP) Lietuvai 2014-2020 metais numatyta ES parama yra viena didžiausių ES. Ji sudarytų apie 4,16 proc. BNP (2007–2013 metų finansinėje perspektyvoje – 3,77 proc.).

 

Europos Komisija birželio pabaigoje iš viso pasiūlė skirti 50 mlrd. eurų transporto, energetikos ir informacinių bei ryšių technologijų projektams, kuriais siekiama sukurti daugiau jungčių, kad būtų lengviau patekti į vidaus rinką ir išnyktų tam tikrų “salų” izoliacija.

 

Preliminariai numatyta, kad šiems tikslams 40 mlrd. eurų bus skira iš naujos Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir dar 10 mlrd. eurų – iš Sanglaudos fondo. Nauja Europos infrastruktūros tinklų priemonė suteikia galimybių taikyti novatoriškas finansavimo priemones, kad būtų paspartintos ir užtikrintos didesnės investicijos, nei teikiant tik viešąjį finansavimą. Komisija skatins naudoti ES projektų obligacijas, kad būtų įgyvendinti šie svarbūs projektai.