Vežėjas prieš draudikus: rugsėjo 13 d. bus padėtas taškas „Beritos“ byloje
Jau daugiau kaip metus transporto bendrovė „Berita“ teismuose kovoja su draudimo įmone „PZU Lietuva“, kuri po krovinio dingimo iš „Timėjo“ aikštelės Kaune, nesutiko apmokėti žalos. Rugsėjo 13 d. Vilniaus apygardos teismas paskelbs galutinį sprendimą šioje byloje. Vežėjai įsitikinę, kad jei bylą UAB „Berita“, turinti svarių argumentų, pralaimės, vargiai tikėtina, kad kuri nors transporto bendrovė galėtų laimėti panašią bylą prieš draudimo kompaniją.
Dingusį „Berita“ krovinį buvo apdraudusi „PZU Lietuva“. Pagal CMR draudimo taisykles, „Berita“ atstovai, vairuojantys vilkiką, įsipareigojo ir privalėjo užtikrinti, kad krovinių transportavimas vilkiku vyktų saugiai, o poilsiui, sustojimui ir stovėjimui, išskyrus neišvengiamų ir privalomų sustojimų atvejais, būtų pasirenkamos saugomos stovėjimo aikštelės arba vietos prie stacionarių policijos postų.
Transporto priemonę įmonė kasko draudimu buvo apsidraudusi AB "Lietuvos draudimas". Ši bendrovė nuostolius, patirtus dėl vilkiko dingimo, padengė.
O dabar apie viską nuo pradžių. „Berita“ išsirinko Kaune esančią saugomą „Timėjo“ stovėjimo aikštelę. Dar ir dabar šios bendrovės tinklalapyje skelbiama, kad aikštelė yra saugoma: „Jūsų paslaugoms – restoranas, patogus motelis, degalinė-parduotuvė bei saugoma 50 vietų krovininių automobilių stovėjimo aikštelė“.
Nepaisant to, draudimo bendrovė atsisako apmokėti žalą vežėjui, motyvuodama tuo, kad vairuotojas netinkamai pasirūpino kroviniu – pernelyg nutolo nuo krovinio, prarasdamas galimybę jį stebėti.
"Toje aikštelėje savo transporto priemones statome jau nuo 2006 m. Be to, turėjome kitų vežėjų rekomendacijas, kad aikštelė tikrai saugi. Dar vienas svarbus aspektas tas, kad mūsų vairuotojas nestojo Lenkijoje, nes pagal sutartį krovinį reikėjo pristatyti greičiau, jei būtų sustojęs, tai dėl draudžiamo vilkikų eismo šventinėmis dienomis būtų ten įstrigęs", – dėsto UAB "Berita" vadovas Algis Žvirblys.
"PZU Lietuva" yra gavusi pažymą iš policijos, kad aikštelė, kurioje buvo mūsų krovinys, nesaugoma, mes gavome pažymą, kad tos pačios aikštelės saugumo policija neturi kompetencijos vertinti, trečią pažymą išdavė specializuotas autotransporto vagysčių policijos skyrius ir joje parašyta, kad aikštelė saugoma. Yra dar ir ketvirta to paties skyriaus pažyma, kurioje rašoma, jog ne tik saugoma, bet ir ir patvirtinama, kad nuo 2006 m. iš tos aiktelės nėra dingę krovinių. Tokie neatitikimai gerokai stebina", – kalba A. Žvirblys.
Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ Draudimo ir verslo skyriaus vadovas Gintaras Leščinskas sako, kad prieš keletą dienų vykusiame teisme „PZU Lietuva“ atstovaujanti advokatė bandė apginti draudimo bendrovės poziciją, sakydama, kad vairuotojas sustojęs privalo būti šalia krovinio. Tai labai apsunkina įmonių darbą. Netgi ankstesni teismai pripažino, kad saugomų aikštelių Lietuvoje nėra, mat iki šiol neparengtas oficialus visų draudimo bendrovių pripažintas saugomų aikštelių sąrašas“, – pagrindinę problemą įvardija G. Lesčinskas.
Dėl to vežėjams ir draudimo bendrovėms kyla nemažai painiavos. O ką daryti vežėjui? Netikėti tuo, ką skelbia aikšteles nuomojantys jų savininkai? Jei rašo saugoma, reiktų suprasti, kad vis tiek nesaugoma, nes nėra oficialaus patvirtinto tokių aikštelių sąrašo? Jei taip, tada tarsi peršasi išvada, kad vežėjas, apsidraudęs vilkiką ir krovinį, tarsi neturi jokių garantijų.
„Taip atsitiko ir „Beritai“. Juk jie pasitikėjo „Timėjo“ informacija, nė nenumanė, kad vėliau gali kilti tokių problemų dėl žalos padengimo. Aikštelė, iš kurios dingo krovinys, aptverta iš trijų pusių, apšviesta, be to, įrengtos videokameros, sargas. Nepaisant to, po įvykio įmonė, kuriai priklauso aikštelė, paskelbė, kad jie neteikia saugojimo paslaugų, o teikia tik automobilių stovėjimo paslaugas“, – situaciją primena G. Lesčinskas.
A. Žvirblys paantrina, kad jei „Berita“ pralaimės šį teismą, turėdama rimtų įrodymų, tai galimai reikš, kad apskritai vargiai tikėtina, kad koks nors vežėjas galėtų laimėti prieš draudimo kompaniją. „Man, stebėjusiam teismo procesą, vykusį prieš keletą dienų, susidarė toks įspūdis: jei tai būtų sporto varžybos, tai jaustume, kad laimime didele persvara. Dalyvavo šeši advokatai, iš jų beveik visi palaikė mus. Tik „PZU Lietuva“ atstovė laikėsi savo pozicijos“, – pasakoja A. Žvirblys.
„Linavos“ atstovai įsitikinę, kad kol nebus patvirtinto saugomų aikštelių sąrašo, tol nebus tvarkos. „Tos saugomos aikštelės turėtų būti prie pagrindinių kelių. Reikės kreiptis į Draudimo priežiūros komisiją, kad ši įpareigotų draudimo bendroves patvirtinti saugių aikštelių sąrašus. Jei tokio statuso nebus, tai bus amžina problema – panašūs teismo procesai vyks metai iš metų“, – apibendrina G. Leščinskas.
Laukti liko neilgai – mažiau nei už dviejų savaičių bus paskelbtas nuosprendis „Beritos“ ir „PZU Lietuva“ byloje. Jei sprendimas būtų nepalankus transporto bendrovei, jos vadovas neatmeta galimybės bylinėtis toliau, tačiau suvokia ir tai, kad tokios bylos esant neapibrėžtam „saugios aikštelės“ statusui, dažnai prilygsta Sizifo darbui.
Komentarai
verta
Michailai, pazistu tave, gerbiu kaip zmogu, bet kada jau baigsime elgtis kaip mazi vaikai. Nori pasikti ant LINAVos - nera problemu. Bet sikdamas tu menkini savo autoriteta, nes informacija semi is nepatikrintu saltiniu. Jeigu manai, kad mesdamas kaltinima tu pakeli savo autoriteta, tai tu labai klysti. Antrame aukste seti ne PZU atstove, o vienos is brokeriu kompanijos atstove. "Beritos" byla tikrai yra labai svarbi visiems vezejams, tai yra savotiska kova su draudiku klanu. Teismo sprendimas bus precendentu teismu praktikoje. Jei pralosime dabar, tai neturesime galimybes kovoti uz savo teises ateity. Galiu tik apgailestauti, kad kai kurios vezeju jegos Seime kovoja tarpusavy, o ne sutelkia jegas kovai su musu bendrais priesais. Linkiu "Beritai" stiprybes ir sekmes visu musu labui.
Lietuvoje draudimo bendrovės turi išskirtines sąlygas, nieko nedarant, gerai gyventi, nes jų savivalę toleruoja Finansų ministerija (FM). Vyriausybė yra įpareigojusi ir suteikusi galimybę tik FM spręsti visas problemas, susijusias su draudimo klausimais. Tačiau minėtos ministerijos valdininkai atvirai gina tik draudimo bendrovių interesus, visai nekreipdami dėmesio į vis prastėjančią vežėjų padėtį. Todėl savo problemas privalome spręsti patys vežėjai ir kiek galima daugiau draustis užsienio valstybių draudimo kompanijose. Kaip parodė ilgalaikė praktika, kito pasirinkimo šiai dienai neturime, nes Lietuvos vyriausybei mes nerūpime.
"PZU Lietuva" draudimo įmonės atstovas yra geromis sąlygomis prisiglaudęs asociacijos "Linava" patalpose. Be to, LNVAA "Linava" visais būdais šefuoja minėtą draudimo bendrovę. Tačiau iš PZU yra sunkiausiai atgauti pinigus už draudiminius įvikius. Kyla paprastas klausimas, ar vežėjams yra prasmė bei tikslas laikyti tokį nuomininką?
Visų pirma reikia galvoti kur draustis. CMR draudimas Lietuvoje yra tik popieriaus išrašymas nesuteikiantis realios apsaugos. Salyginai pigiai įsigijus draudimą įvykus įvykiui dažniausiai tenka dokumentus "piešti", grandinę įrodinėti ir taip toliau. Vienos ar kitos frazės tikslus apibrėžimas draudimo taisyklėse nieko nepadės, svarbus požiūris ir kompetencija. Bet kuriuo atveju verta rinkti užsieniečius: vokiečius, prancūzus, anglus.
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.