Europa skirs milijardus kelių infrastruktūros plėtrai

11140

Tikras visavertis Europos transporto tinklas – tokio nori Europos komisaras Siim Kallas ir siekia įgyvendinti šį projektą iki 2030 m. 

 
Naujuose teisės aktų pasiūlymuose „Dėl Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T)“, kurie buvo pristatyti spalio 19 d., siekiama, kad tai virstų tikrove. 
 
Pažangūs, tvarūs ir susieti transporto tinklai yra Europos ekonomikos ateities prioritetas. Dėl finansų krizės sumažėjo ir privačių, ir  viešųjų investicijų į infrastruktūros projektus srautai. 
 
Todėl EK siūlo naują finansavimo planą, kuriuo siekiama skatinti ilgalaikes investicijas į kelius ir geležinkelius. Ketinama investuoti į infrastruktūros projektus, kuriais siekiama sudaryti geresnes sąlygas vežti prekes iš vienų ES šalių į kitas ir keliauti, ypač gerinti susisiekimą tarp vakarinių ir rytinių ES šalių.
 
EK ketina pasiūlyti 31,7 mlrd. EUR investicijas, kad šis tikslas būtų įgyvendintas per 2014-2020 m. Tokie skaičiai buvo pasiūlyti naujajame ES infrastruktūros fonde. Liūto dalis atitektų transportui. 
 
Bendra fondo lėšų suma yra 50 mlrd. EUR. Ši suma sudaro tik nedidelę dalį finansinių poreikių, kurių reikia norint užbaigti TEN-T. Skaičiuojama, kad iš viso reiktų apie 500 mlrd. EUR. 
31,7 mlrd. EUR sumą pasiūlė EK. Tikimasi, kad ji bus patvirtinta derybose dėl biudžeto. 
 
Europos taryba komisijos pasiūlytą sumą transporto infrastruktūrai gerinti, skirtą 2007-2013 m., buvo sumažinusi nuo 20 mlrd. EUR iki 8 mlrd. EUR. 
 
Iš esmės tai būtų tik pradinis kapitalas, kuris skatintų tolesnes investicijas iš valstybių narių. Tikimasi, kad kiekvienas milijonas, išleistas iš bendro Europos biudžeto, paskatins valstybes investuoti 5 mln. EUR, o privačius asmenis – 20 milijonų EUR.
 
Kaip bus skirstomi pinigai?
 
Daugiausia – 80 % lėšų bus skirta prioritetinių transporto – SESAR (nauja oro eismo valdymo sistema) ir ERTMS (geležinkelių eismo valdymas – projektams įgyvendinti. 
 
Prioritetiniai projektai yra taip vadinamieji „transporto koridoriai“, dešimt pagrindinių projektų, kurie kerta bent trijų valstybių narių teritorijas ir apima kelių rūšių transportą. Per Lietuvos teritoriją eina Baltijos-Adrijos koridorius bei geležinkelis „Rail Baltica“.
 
Darbai nebus pradėti nuo nulio. Atsižvelgiant į jau nuveiktus darbus, iki 2013m. TEN-T prioritetinių projektų vykdymo tvarka bus peržiūrėta.
 
Transporto koridorių idėja atsiranda iš poreikio skatinti koordinuotą infrastruktūros plėtrą. Kiekviena valstybė narė turės pateikti EK koridorių, jo plėtros ir finansavimo planą. 
 
Kad šalys nebūtų paliktos vienos spręsti šių problemų, kiekvienam transporto koridoriaus projektui bus paskirtas Europos koordinatorius, kuris stebės, kad šalys siūlydamos projektus ir finansavimo šaltinius, laikytųsi blaivaus proto ir nebūtų siūlomi ar juo labiau pasirašomi abejotini sprendimai. 
 
S. Kallas pripažįsta, kad gali būti daug konfrontacijos,  tačiau, jo teigimu, valstybės narės tiesiog turi sutikti su pasiūlymais. Priešingu atveju 2020 m. jos klausinės, kodėl tiek mažai projektų buvo įgyvendinta.
 
Lėšos bus skiriamos pateikus pasiūlymus komisijai. Bendras finansavimo dydis priklausys nuo projekto tipo: vidutiniškai 20 proc. bendro finansavimo darbams, bet ne daugiau kaip 40 proc., kuomet darbai vyksta keliose valstybėse ir ne daugiau kaip 50 proc. finansavimo galimybių studijoms atlikti. 
 
Pagrindinis transporto tinklas apims 83 Europos vandens uostus, 37 oro uostus, geležinkelių ir automobilių keliais sujungtus su didžiaisiais miestais. 
 
15 tūkst. km geležinkelio linijų bus modernizuotos, kad traukiniai galėtų važiuoti greičiau. Taip pat bus siekiama įgyvendinti 35 tarpvalstybinius projektus. Šiuo metu tik 20 didelių oro uostų Europoje ir 35 dideli vandens uostai yra tiesiogiai sujungti su geležinkelių tinklais.
 
Tai yra pagrindiniai tikslai, tačiau ir kiti projektai galės gauti finansavimą, tiesa, ne tokį didelį. Čia valstybės narės turės įnešti didesnę savo finansinę dalį ir nesitikėti Europos struktūrinių fondų paramos, kuris yra didžiausias transporto infrastruktūros finansavimo šaltinis ir numato apie 12 mlrd. EUR investicijas per metus. Transporto infrastruktūros gerinimo fondui bus skirta apie 1 mlrd. EUR iš TEN-T biudžeto. 
 
Kad būtų gauta daugiau lėšų iš privačių šaltinių, bus naudojamos novatoriškos rinkos priemonės, pavyzdžiui, garantijos ir projektų obligacijos. Tai turėtų būti įtraukta į 2014–2020 m. ES biudžeto pasiūlymus.
 
Pasiūlymui dabar turi pritarti nacionalinės Vyriausybės ir Europos Parlamentas.
 
Apibendrinimas 
 
Europos transporto sistemos susiformavo kaip nepriklausomi atskirų šalių tinklai. Europos Sąjunga padeda šalims drauge planuoti, valdyti ir finansuoti tarpvalstybines transporto jungtis.
 
Europos Sąjungos sausumos transporto politikos tikslas – skatinti efektyvų, saugų, patikimą ir aplinkai nekenksmingą mobilumą. Taip pat siekiama užtikrinti mokesčių ir socialinio derinimo lygį ir garantuoti, kad kelių transporto taisyklės būtų taikomos veiksmingai ir nediskriminuojant.
 
Dabar esami teisės aktai taikomi kelių transporto paslaugoms nustato bendras taisykles dėl patekimo į profesiją ir į rinką, minimalius standartus, darbo, vairavimo ir poilsio laiką, profesinį vežimo kelių transportu reglamentą ir  minimalius metinių transporto priemonių mokesčius, taip pat bendrąsias  rinkliavas ir naudotojo mokesčius už sunkiasvores krovinines transporto priemones. 
 
Europos Sąjunga skatina įrengti kuo daugiau saugių ir visaverčių stovėjimo aikštelių šalia pagrindinių kelių. 
 

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Aktualijos

4 (3) (1)

AKTUALU! Dėl leidimo gyventi išdavimo užsieniečiui tvarkos

Vidaus reikalų ministerija (VRM) informavo, kad lapkričio 14 d. buvo pakeistas ministro įsakymas „Dėl Užsienio valstybių, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje per išorės paslaugų teikėją, sąrašo patvirtinimo“. Įsakymo pakeitimas įsigalioja nuo gruodžio 1 d.

2024-11-18 118
0