Valstybės politika – prieš šalies vežėjus

 

Įmones smaugia mokesčiai

 

Krovinių gabenimu užsiimančios Klaipėdos įmonės pripažįsta, kad jei jų interesų ir toliau nebus paisoma, vežėjai gali skelbti streiką ir blokuoti kelius.

 

„Mes, žemaičiai, ramūs ir kantrūs žmonės, tačiau mokesčių našta baigia pasmaugti. Transportininkų interesus turinti ginti asociacija „Linava“ užsiima tik savo naudos ieškojimu. O mes paliekami bankrutuoti“, – tikino transporto paslaugas teikiančios bendrovės vadovas Kazys Motiejauskas.

 

Vyriausybei drastiškai padidinus kelių mokesčius sunkiasvorėms ir komercinio transporto priemonėms, jie nuo 1,6 tūkst. pakilo iki 3,4 tūkst. litų.

 

„Metai prasidėjo itin liūdnomis nuotaikomis – degalų kainos šovė į viršų, pabrango keltų mokestis, o dar keliai pabrangs. Norėdamas išsiųsti vieną vilkiką į užsienio kelionę, turiu investuoti 8 tūkst. litų – reikia įpilti lietuviškų degalų, sumokėti už draudimą, kelto bilietą. Šiuo metu mes dirbame tik tam, kad dirbtumėme, jokio pelno neturime“, – aiškino K. Motiejauskas.

 

Interesų nėra kam ginti?

 

Anksčiau Žemaitijos krašto transportininkai turėjo savo asociaciją.

 

„Tačiau dabar jos nebeliko. Mūsų interesus turinti ginti „Linava“ nežinia kuo užsiima. Kas mums beliks? Sustatysime automobilius ant kelio – tegul valdžia galvoja, ką daro. Juk Lietuva – tranzitinė šalis. Šitiek žmonių dirba transporto sektoriuje, kaip reikės algas išmokėti, sunku net pagalvoti“, – teigė K. Motiejauskas.

 

Transportininkams šiemet pabrango ir draudimo paslaugos.

 

„Anksčiau civilinės atsakomybės draudimas vilkikui su priekaba kainuodavo apie 5,5 tūkst. litų metams. Šiemet toks draudimas kainuoja jau apie 14 tūkst. Viena draudimo kompanija man pasiūlė 30 tūkst. litų draudimą automobiliui“, – tikino K. Motiejauskas.

 

Persikelti keltu – brangiau

 

Dėl pabrangusių degalų pabrango ir keltų mokestis.

 

„Per metus kelto kaina vis kilo, kol pasiekė 250 eurų už bilietą į vieną pusę. O dar visi kiti mokesčiai – „Sodrai“, taršos ir kiti. Greitai daugybė transporto įmonių bankrutuos“, – mano K. Motiejauskas.

 

Pasak jo, klaipėdiečiai transportininkai į užsienio šalis gabena ir lietuviškus krovinius.

 

„Mes vežame klaipėdietiškų kompanijų produkciją – žuvis, baldus ir kitus gaminius“, – teigė K. Motiejauskas.

 

Be būtinų išlaidų ir mokesčių, vežėjai pakloja nemažus pinigus ir už transporto priemonių techninę apžiūrą.

 

„Už vieno automobilio su puspriekabe apžiūrą, kurią reikia atlikti kiekvienais metais, sumoku apie 2 tūkst. litų. O dar mokestis už tachometro priežiūrą. Kol neapmokestino oro, dar kvėpuojame, tačiau prognozės kol kas yra liūdnos“, – pastebėjo K. Motiejauskas.

 

Jis tikino, kad ir Vakarų Europos šalyse tenka mokėti kelių mokestį.

 

Rinką iškreipė naujokai?

 

Vienos stambesnių Klaipėdos autotransporto įmonės savininkas Antanas Gricius tikino, kad pajūrio krašto vežėjams, be mokesčių naštos, koją kišą ir viena nauja Vakarų Lietuvoje pasirodžiusi transporto kompanija.

 

„Dempinguoja kainas naujas vežėjas, taip mėgindamas įsitvirtinti rinkoje“, – tikino A. Gricius.

 

Pasak jo, konkurentai šiuo metu iš Lietuvos į Belgiją yra pasišovę krovinį nugabenti už 800 eurų (2760 litų).

 

„Ką galima uždirbti tokiomis kainomis? Kelių mokesčius juk mes mokame ir Europoje. Mokesčius kelia ir lenkai. Mūsų transportas važinėja po visą Europą, o Lietuvos keliai mums mažiausiai įdomūs, tačiau teks mokėti gerokai daugiau“, – pabrėžė A. Gricius.

 

Įmonės savininko teigimu, Lietuvos vežėjai Europoje brangiausiai moka už dokumentą, kurį turint iš ES gabenamos prekės į trečiąsias šalis. Tai TIR knygelės.

 

„Jos kaina nuo 200 litų pakilo iki 300. Bandėme kartą streikuoti, tik nėra vienybės. Kiti kolegos kalba, kad kelsis iš Lietuvos, tačiau tai nėra taip paprasta, juk investavome į bazes“, – tikino A. Gricius.

 

Tačiau didžiausia bėda klaipėdietis įvardijo iškreiptą vežėjų rinką.

 

„Pernai džiaugėmės, kad rusai susipyko su lenkais ir buvo geri įkainiai. O dabar dirbame be pelno. Mes juk priklausomi ir nuo krovinio – vežame mėsą. Jei dar kokią ligą atras kurioje nors šalyje, tai smogs galutinai vežėjui“, – pridūrė A. Gricius.

 

Diplomatinis karas

 

Vežėjų verslui galutinį smūgį gali suduoti įsiplieskęs diplomatinis konfliktas su Baltarusija. Jis gali virsti ekonominėmis sankcijomis.

 

„Penktadienį ES paskelbs, kokių priemonių imsis. Tikėtina, kad atsako sulauksime ir iš Baltarusijos“, – tikino vežėjų interesams Užsienio reikalų ministerijoje vykusiame pasitarime atstovavęs transporto ekspedicinės kompanijos „Daimanta“ vadovas Dainius Abramavičius.

 

Vežėjai prognozuoja, kad kaimynė šalis gali imtis paprastų priemonių – pavyzdžiui, išduoti tiek pat leidimų įvažiuoti, kiek jų mūsų šalyje prašo baltarusiai.

 

„Lietuvos vežėjai iš Baltarusijos gauna apie 120–130 tūkst. leidimų, o baltarusiams išduodama vos 65 tūkst. Jei baltarusiai nuspręs laikytis pariteto, tik kas antras vežėjas galės įvažiuoti į Baltarusiją. Vadinasi, teks į Rusiją važiuoti per Latviją. Tai juk papildomos išlaidos vežėjui bei prognozuojamos spūstys Rusijos pasienyje“, – aiškino D. Abramavičius.

 

Sankcijos virs nuostoliais

 

Galimas verslo santykių atšalimas su Baltarusija palies ne tik vežėjus, bet ir ne vieną uosto įmonę.

 

Vien 2011 m. Klaipėdos uoste buvo perkrauta 11,4 mln. t Baltarusijos krovinių.

 

„Pajūrio vežėjus ši situacija gali ypač paveikti. Baltarusiškų krovinių Klaipėdos uoste – labai daug. Baltarusijos tranzito trukdžiai vežėjams kirstų ypač skaudžiai, tai gali būti tikras Damoklo kardas šiam verslui. Pramonininkai skaičiuoja, kad tokios sankcijos gali atnešti milijardinius nuostolius“, – teigė vežėjų asociacijos „Linava“ atstovas Gytis Vencevičius.

 

Prieš keletą metų Lietuvos vežėjai jau turėjo progos išmėginti apsunkintas tranzito sąlygas Baltarusijoje.

 

„Lietuviai turėjo rinktis aplinkkelius. Juk buvo mokama už krovinių konvojus, kitus krovinius net konfiskuodavo“, – tikino G. Vencevičius.

 

Komentarai

 

Vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius:

 

Mūsų sektorius ypač jautrus mokesčiams. Patys matote, kas dedasi su degalų kainomis. Pati valdžia transporto sektoriui uždeda svarčius ir liepia bėgti bei varžytis su tais, kurie neturi tokių svarmenų ant kaklo.

 

Mūsų vežėjai yra kantrūs. Tačiau mes juk negyvename uždaroje erdvėje, mes konkuruojame su lenkais, baltarusiais, rusais, čekais, kurie gali pasiūlyti pigesnes paslaugas. Valstybė, švelniai tariant, nelabai padeda, o transporto sektorius neša auksinius kiaušinius, kuriais maitinamas biudžetas.

 

Mūsų veikla juk yra viena skaidriausių, vežėjus kontroliuoja 8 institucijos. Kiekviena mūsų darbuotojo valanda yra apskaityta ir apmokestinta. O devynių kailių lupimas nuo vežėjų tik naikina gyvybingumą ir konkurencingumą. Tačiau nemanau, kad streikai ką nors pakeis. Trejus metus kalbėjome apie kelių mokestį, jis šiuo metu yra minimalus Lietuvai. Tai stojimo į ES sąlyga. Juk šioje sąjungoje yra šalių, kur mūsų vežėjai yra atleidžiami nuo mokesčio.

 

Europarlamentaras Zigmantas Povilas Balčytis:

 

Kalbant apie santykius su Baltarusija, sunku pasakyti, kaip viskas dėliosis. Tačiau aišku, kad laimėjusiųjų nebus. Vis dėlto aš turiu vilčių, kad diplomatinėmis priemonėmis situacija bus išspręsta.

 

Strasbūro sesijoje prieš balsuojant už rezoliuciją dėl padėties Baltarusijoje, buvo paprašyta atidėti balsavimą. Tai nutinka labai retai, kai dokumentą pristatęs pranešėjas prieš balsavimą paprašytų pasisakyti. Jis paaiškino, jog situacija Baltarusijoje keičiasi, esą buvo paleisti keli politiniai kaliniai, tad buvo pasiūlyta kol kas nebalsuoti už sankcijas Baltarusijai.

 

Manau, dabar yra puikus momentas mūsų šalies vadovams imtis tam tikrų žingsnių. Artimiausia parlamento sesija bus kitą savaitę. Jei bus priimta griežta rezoliucija, spėju, bus konfrontacija visose srityse.